Stendalis

Stendalis (tikr. Marie-Henri Beyle, 1783 m. sausio 23 d. – 1842 m. kovo 23 d.) – prancūzų rašytojas, vienas iš pirmųjų pradėjęs rašyti realistine forma.
Biografija

Rašytojas gimė ir vaikystę praleido provincijoje, Grenoblio mieste, audringais XVIII a. prancūzų revoliucijos metais. Ilgą laiką jis tarnavo Napoleono kariuomenėje; 1812 m. dalyvavo žygyje į Rusiją, pakeliui lankėsi Vilniuje. Estetinės Stendalio pažiūros formavosi apie 1820 m., t. y. tada, kai ėmė domėtis Italijos meno istorija ir rašė knygas apie šios šalies meno ir kultūros paminklus. Žymiausi jo kūriniai: pamfletų rinkinys „Rasinas ir Šekspyras”, romanas „Raudona ir juoda”.

Jį visad miniu tarp mėgstamiausių, nors skaičiau tik du romanus(tiesa abu po du kartus): "Raudona ir juoda" bei "Parmos vienuolynas". Vis žadu paskaityti daugiau bei įsitikinti, ar ir kiti jo darbai tokie įtraukiantys.
Aišku, tas pats realizmas... Aš apie jį tokios dviprasmiškos nuomonės. Patinka ir kartu erzina. Galbūt tos epochos moralinės normos, tradicijos, kurios visad priveda prie kone tragiškų pabaigų, o aš visad naiviai tikiuosi, kad paimsiu kokį Balzaką ar Stendalį ir jų knygose viskas baigsis gražiai. Ne saldžiai ar banaliai, bet bent jau be tragiškumo. O gal kiek perdedu akcentuodama tragiškumą? Matyt, ne visada galiu ar prisiverčiu pajusti veikėjams empatiją.

Be abejo, realizme atsispindi ir daugelis amžinų problemų, o tame ir yra literatūros išliekamoji vertė. Pati ne veltui skaičiau Stendalio romanus ne po vieną kartą, juose kaskart gali atrasti kažko naujo, artimo sau kaip ir kiekvienoje kitoje geroje knygoje. Tad kaip kažkada jį visai klasei rekomendavo vienas mano lietuvių mokytojas, taip ir aš jį rekomenduoju. Visgi klasika, o šis žodis jau garantuoja kokybę.

Tiesa, skaitant "Parmos vienuolyną" mane baisiai erzino Klelija (jei toks tos pagrindinės veikėjos vardas). Gal kam nors buvo panašiai?

esu skaiciusi Raudona ir Juoda, seniai jau labai
man isvis patinka sio laikmecio rasytojai
dabar skaitau Bairono biografija, Baironas buvo susitikes su Stendaliu. Stendalio biografijoje taip pat sudarau vietas, kur rasoma apie Bairona. man va butent tai ir patinka biografijose, kad skirtingu autoriu, skirtingose knygose veikejai tie patys (aisku, tai naturalu, kai jie tikri zmones). del to zadu po Bairono skaityti Stendalio biografija

Pamenu, kai buvo vasaros skaitymas mokykloje, nebežinau kelintoje klasėje, reikėjo pasirinkti kurį nors iš kūrinių- ,,Raudona ir juoda" ,,Tėvas Gorijo" ,,Ana Karenina" ,dėl apimties rinkausi Balzako ,,Tėvas Gorijo", tuomet išsigandau didelės apimties kitų dviejų kūrinių.Ką gi, regis dabar būsiu perskaitęs jau visus, kuriuos tada rekomendavo.Prasideda susipažinimas su Stendaliu

Turiu labai daug jo knygų, bet kolkas nesakčiau nei vienos, šiaip norėčiau ir vis ruošiuosi perskaityt ,,Liusijeną Leveną" kaip knygą, kurią Stendalis neužbaigė. Bet šiaip man patinka šis autorius vien dėlto kad nebuvo toks tipiškas rašytojas, o dalyvavo Napoelono žygyje, ir gyveno Lietuvoje....

Mėgautis galima tik Raudona ir juoda Greičiausiai iš karto imsiu ir Parmos vienuolyną

Mėgautis galima tik Raudona ir juoda Greičiausiai iš karto imsiu ir Parmos vienuolyną

Mėgautis galima viskuo, svarbu kaip mėgaujiesi ir ką nori pasiekti. todėl tavo apibrėžtumas čia biški į lankas eina.

Na, aš mėgaujuosi skaitydamas šią knygą, kiekvieną puslapį.Tiesiogine, paprasta, banaliąja šio žodžio prasme.

Na, aš mėgaujuosi skaitydamas šią knygą, kiekvieną puslapį.Tiesiogine, paprasta, banaliąja šio žodžio prasme.

Bet kodėl tu pavartojai žodį ,,tik" kas reiškia kad tik šia knyga mėgautis galima o jau kitom ne...

Gal blogai išsireiškiau, norėjau pasakyti, kad šia knyga tik mėgautis ir tegalima.Persiprašau.

Gal blogai išsireiškiau, norėjau pasakyti, kad šia knyga tik mėgautis ir tegalima.Persiprašau.

Ir vėl tas pats... O tai jau kitomis negalima?

Na, kaip man čia tau paaiškinti.Šia knyga galima tik mėgautis(ja negalima nei bodėtis, nei piktintis, nei erzintis, ja galima, tik mėgautis), gal aiškiau, ar čia tavo multi-nacionalinio kraujo taip sunku suvokti lietuviškų sakinių prasmę.

Na, kaip man čia tau paaiškinti.Šia knyga galima tik mėgautis(ja negalima nei bodėtis, nei piktintis, nei erzintis, ja galima, tik mėgautis), gal aiškiau, ar čia tavo multi-nacionalinio kraujo taip sunku suvokti lietuviškų sakinių prasmę.

Bet kodėl ,,tik" mėgautis?????

Pam param pam pam.Graži diena.Ne?

Teodorai, nu rimtai paskaityk antrą kartą, ką parašė Yoel, negi nesupranti, ką norėjo pasakyti. Netgi aš šios visuomenės tvarinys supratau

Tai aš ir klausiu ,,kodėl tik mėgautis" jis man neparašo... aš tai knyga ne tik mėgaujuosi...o jis matau ,,tik"

Nu nesikabinėk prie žodžių. jeigu tu pasakysi, kad tau labai patiko knyga. aš tavęs tada klausiu, kodėl labai patiko, man tai labai labai net patiko, o kodėl tau tik labai patiko?

Nu nesikabinėk prie žodžių. jeigu tu pasakysi, kad tau labai patiko knyga. aš tavęs tada klausiu, kodėl labai patiko, man tai labai labai net patiko, o kodėl tau tik labai patiko?

Ne apie tai kalba.... mes čia nesusišnekam matau. AŠ klausiu kodėl ,,tik" o tu man sakai visai ką kitą.

jetus, aš kalbu metaforom :| tai ką dar darai su knygom, jeigu ne tik mėgaujiesi?

Dėl to, kad man žodis mėgautis labai daug ką talpina:ir jausti estetinį pasitenkinimą, ir intelektualinį, ir istorinį, ir socialinį ir t.t.