"Beveik suaugę"

Siaip kancios yra literaturos pagrindas, tad nesuprantu, kodel apie jas negali rasyti Burgess ar dar kuris nors is YA rasytoju. Galima paklausti, kas tau buvo pereinamoji literatura tarp, nezinau, pasaku ir Becketto?

Jeigu parašo, vadinasi, gali rašyti. Tik tiek, kad rašantys į kančią žvelgia skirtingais rakursais, iš skirtingų nuotolių ir kapstosi skirtingose gilumose naudodamiesi skirtingais įrankiais. Vieni tiesiog pasako, kad žmogus kenčia ir to pakanka, nes kančios priežastys aiškios iki smulkmenų. Be to, priežastys tokios nerimtos, kad pati kančia jokių emocijų nesukelia. Neaktualūs dalykai nejaudina, aišku. Kiti gi kuria kenčiančių gyvenimus, bando numatyti ir galimas kankynės pasekmes, daug polemizuoja ir jaudina labiausiai tas kentėjimas, kuris kyla iš paradoksų, vidinių konfliktų, o ne išgyvenimai, paremti vien tik išorinės aplinkos priespauda.

Vaikystėj skaičiau vaikiškas knygas. Iki mokyklos ir pradinėse klasėse Harį Poterį skaitydavau, mėgdavau eiti į biblioteką ir prašyti kokių nors nuotykių knygų. Neaplenkiau nei Lindgren, nei Kesey. Savu laiku ir Remarką, ir Hesę skaičiau, Murakamį ir netgi Coelho. Kai susipažinau su Kamiu, paskui Kafka ir Škėma, tada pradėjau ieškoti daugiau tokių paniurėlių. Atkapsčiau Beckett'ą, bet vis tiek titulų neišmokau prisiimti nei garbės, kad neva rimtą literatūrą skaitau, nes protingesne nepasijuntu, veikiau painiojuosi, bet malonu, iš tikrųjų.

dar sis tas, ko niekada nesupratau: kodel visos *vertingos* knygos turi formuoti poziuri? Man nepatinka minimasis Burgess, man nepatiko Heroinas [kur kas mielesnis sirdziai savo laiku buvo Trainspotting], perskaicius vertybiu skales nepakeite, poziurio i narkotikus ar dar kazka - irgi. Nenumiriau ir neapykantos nei autoriui, nei knygai nejauciu. Negana to, man atrodo, kad labai nedaug knygu yra kaip nors paveikusios mano pasauleziura. Tai ka, tos, kurios ~*neturi tokios isliekamosios vertes*~ jau nevertos demesio? Ar del to Remarque, Hesse, Ivanauskaite - bulvariniai skaitalai? Ar Maltos sakalas [tikraja to zodzio prasme bulvarinis skaitalas, i.e. pulp fiction] kazkuo menkesnis uz Stepiu vilka? Kodel?

Nežinau, ar sakiau, kad knygos būtinai formuoja požiūrį, aš ten, kiek pamenu, pavyzdį norėjau pateikti. Tik iš tingumo, nes šiaip jau ilgai galvoju, kaip tinkamai mintis išdėstyti, bet vis tiek lieku nepatenkinta rezultatu, tada vėl galvoju, kam vėliausi į diskusiją, nes dažniausiai tingiu išgalvoti dalykus, turbūt nepaaiškinau, kad nebūtinai knygos formuoja tokį ar kitokį požiūrį. Gali tiesiog maloniai leisti laiką skaitydama, bėgti nuo kasdienybės ir t.t., ir pan., tačiau ir nesąmoningai kažkokia dalis užsilieka lentynose. Kiti gal ir toje pop literatūroje randa kažką wow. Literatūros pasirinkimas ir skaitymo priežastys skirtingai traktuojamos pagal kiekvieną.

aciu uz atsakyma. Gaila, kad galvoji, kam veleisi i diskusija, man liudna, kad cia turim idomiu temu ir dazniau esam linke arba be saiko bartis, arba sukaut kiekvienas atskirai.

labai nerimtai skamba tavo 'priezastys nerimtos', be to, manau [ir zinau], kad sudetingos veikeju motyvacijos, problemu komplikuotumas, Kafkiski absurdai etc daznai nesuvokiama nepagyvenus siek tiek daugiau gyvenimo [t.y. ne trylikos; devyniolikos, aisku, irgi juokinga kalbeti apie branda, taciau bendras vaizdas kitoks jau buna]. Taigi, supratau, ka norejai pasakyt, nepritariu, diskusija baigiu :}

del poziurio formavimo buvo sioks toks nuklydimas, kadangi tavo postas krypo ton pusen, o sis dalykas man ramybes neduoda seniai.

Teko skaityt daug šios serijos knygų, tačiau įspūdį paliko tik "Atskalūno laiškai" ir "Žvaigždė". Kitos, tokios, kaip daugumos aukštinamas "Heroinas" ar "Tolima šviesa" kiek perdėta ir nuvalkiota. Pastarosios užteko paskaityt penkiasdešimt puslapių puslapių ir jau buvo aišku, kad mergina nusigers, permiegos su atseit kietu vaikinu, pastos ir mėgins to vaiko atsikratyt. :tmi:

Nezinau kaip tau, bet as gailiuosi, kad daugeli rimtu knygu perskaiciau per anksti - atiduociau pirsta, kad astuoneriu, desimties, trylikos man kas nors butu bruke Beveik suauge levelio knygas.

Aš piršto neatiduočiau :], bet labai pritariu dėl per anksti perskaitytų knygų, dabar labai norėčiau, kad 9 klasėje vietoj kokio Dostojevskio būčiau geriau skaičius kokį Bukowskį tarkim. Ir šiaip, mano įsitikinimu, kokybiška pramoginė lit. yra gerai bet kokiam amžiui, bet dažnai būna, kad dėl bijojimo apsirikt ar dar dėl ko skaitoma jau laiko patikrinta klasika ir ji be atvangos ir skubiai vartojama ir vartojama kaip kokia pramoginė literatūra.
Atsakant į temos klausimą, tai nieko nesu skaičius, bet ne iš kokių savo snobiškų paskatų, o tiesiog kad aš nebuvau apie tokią nieko girdėjus, čia ačiū forumui, kad plečia akiratį

Eu skaicius nemazai „beveik suauge“ serijos knygu. Sudariau sarasiuka man labiausia patikusiu:
1.Rosie Rushton „Sesuciu Dasvud meiles paslaptys“
2.Melvin Burgess „Heroinas“
3.Brigid Lowry „Linkejimai nuo Dzordzijos“
4.Joanne Horniman „Slapti dienorasciai“
5.Anna Fienberg „Svetima sviesa“

Kazkada bandziau skaityti heroina bet daugiau kaip puse niekaip neiveikiu kazkodel nelimpa man ji.Taciau neseniai baigiau skaityti M. Burgess-Saros veidas ir Marie-Aude Murail - Oh, Boy! asmeniskai man sios dvi knygos paliko didziuli ispudi.

Jau šiandien žadu pradėti skaityti slapti dienoraščiai iš šios serijos. Dar norėčiau perskaityti heroinas ir dar vieną knygą, kurios pavadinimą kažkodėl katik pamiršau. Bei labai labai noriu nusipirkti Melvin Burgess "Saros veidas". Ši knyga iš šios serijos. Draugė skaitė, labai patiko taigi užsimaniau ir aš, aš iš tų kurie mėgsta įsitikinti. Bet man šios serijos knygos visai įdomios, norėčiau jų perskaityti ir daugiau jeigu tik bus laiko.

Skaičiau nemažai iš šios serijos knygų. Jos man paliko įspūdį, nes esu paauglė ir man patinka paskaityti apie dažnai iškylančius pavojus paauglių gyvenime. Narkotikai, greiti įsimylėjimai ir skausmingi išsiskyrimai - visa tai moko, kad verta susigriebti į gyvenimą, nepaleist mokslų į vėją, nes dažniausiai tos knygos pasibaigia ne su gera pabaiga, o su žūtimi, nelaiminga meile ir t.t. Taip, kad manau, tiek paaugliams, tiek ir suaugusiems būtų ne prošal, prigriebti vieną kitą tokią knygą ir paskaityti.

primena dazniausiai priesingai suveikiancia gasdinimo strategija parukysi zoles - numirsi

Kai kurios iš šios serijos knygų įtraukia, nors dauguma yra lengvai nuspėjamos. Man labiausiai patikusios šios serijos knygos yra Saros veidas, Žvaigždė, Atskalūno laiškai ir Mirusiųjų kelias. Visos šios knygos yra savotiškai įdomios arba neįprastos.

Skaičiau didžiąją dalį šios serijos knygų ir negalėčiau sakyti, kad nuvylė. Žinoma, buvo išimčių, bet visumoje man tikrai patiko

Labai patinka šios serijos knygos. Jas skaitau, kai noriu lengvos literatūros, bet su gilia mintimi.:} Skaičiau Melvin Burgess "Heroinas", "Saros veidas", Kevin Brooks "Kendė", "Mirusiųjų kelias", Jerry Spinelli "Žvaigždė", Kai Hermann "Angelas ir Džo". Tai va. Šiaip, labai geros knygos kaip jaunimui.(:

Labai gera knygų serija. Perskaičiau tikrai daug knygų iš šios serijos, net neverta skaičiuoti. Pačios geriausios net nežinau... Gal tai būtų "Žiemos mergaitės", "Atskalūno laiškai" ir "Nikas Deinas"

Mūsų draugų ratelyje taip pat buvo populiaru skaityti "Beveik suaugę" knygas: nauji leidimai, gražūs dizainai, pakankamai pritraukiančios istorijos.. Ko daugiau reikia septintokams. (Atmintyje išliko tik "Aš kvėpuoju".) Mano kuklia nuomone, geriau tegu jauni paaugliai skaito tokias knygas negu iš viso neskaito. Gal išliekamosios vertės nėra labai daug, bet bent jau skaitoma tai, kas yra kažkiek artima ir aktualu (neskirta tiems, kurie tokio amžiaus skaitė Dostojevskį). Džiaugiuosi, kad nesuaugau per anksti ir pasidžiaugiau tokiomis knygomis.