2010 rugpjūtis

Pažiūrėjau lentynoj, mokėjau 2.75lt Šiaip ši knyga man buvo iš tų, kurią perskaičius dar ilgai negalėjau suprasti, patiko, ar ne. Kai aptarinėjom, galvojau pilsiu, kad nieko gero, bet visa knygos esmė atėjo vėliau man ir dabar net rekomenduoju kitiems paskaityt.

Aš pritariu dėl posmodernistų pvz. Pynchon'o norėčiau daugiau ką paskaityti, bet jaučiu, kad nėr naujų jo vertimų, tai galim skaityt ir Bartcho kokią knygą, nors aš dar labai noriu Grillet Labirinte perskaityt

Aš pritariu dėl posmodernistų pvz. Pynchon'o norėčiau daugiau ką paskaityti, bet jaučiu, kad nėr naujų jo vertimų, tai galim skaityt ir Bartcho kokią knygą, nors aš dar labai noriu Grillet Labirinte perskaityt

O kas dar yra Pynčono išversta? Nes man rodos tik viena knyga |(

Tai aš tai ir turėjau omeny, kad tik ,,Skelbiamas numeris 49", o daugiau nieko iš jo neverčia

Rugpjūtis dar tik įpusėjo, tad kodėl nespėsit išrinkti?
Nuo savęs aš pasiūlysiu Andrei Makine šedevrą "Prancūziškas testamentas". Taip, pavadinimas skamba išties pretenzingai, tačiau...olialia, kas per gylis, grožis, žodžių ir minčių žaismas, netipinė istorija...

Andreï Makine (g. 1957 m.) – sibirietis, nuo 1987 m. gyvenantis Paryžiuje. Atvykėliui iš Rusijos Prancūzija tebuvo vaikystės laikų vizija, kurią įskiepijo prancūzė jo senelė Šarlotė. Iš senelės jis paveldėjo meilę Prancūzijai ir prancūzų kalbai – ją ėmė laikyti sava. Tačiau Paryžius greitai išsklaidė šį artumo pojūtį. Autobiografiškiausiame savo romane „Prancūziškas testamentas“ rašytojas puikiai perteikia tą keistą būseną – jausmą, kad savo tėvynėje esi visiškai svetimas.

Kūrybinės biografijos pradžia buvo nepaprastai sunki, tačiau dešimt beviltiško skurdo metų Paryžiuje baigėsi, kai rašytoją staiga užgriuvo netikėta šlovė. 1995 m. už „Prancūzišką testamentą“ jis gavo ne tik Goncourt’ų, bet ir Médici premijas. Tai buvo dar negirdėta literatūros premijų istorijoje, – tas pats rašytojas pelnė du iš penkių reikšmingiausių apdovanojimų. Emigrantas, vienišius, skurdžius, nesuprastas leidėjų, menininkas staiga tapo garsenybe, dėl jo rankraščių ėmė kovoti daugybė leidyklų. Dabar Andreï Makine – žinomas autorius, tačiau, nors ir pelnęs šlovę, toks pats fatalistas kaip anksčiau.

Garsiausias Andreï Makine romanas „Prancūziškas testamentas“ – subtilia kalba pasakojama reta likimo nublokštos į Rusiją prancūzės gyvenimo istorija. Pasakojama jos vaikaičio lūpomis, vaikaičio, kuris ir yra A. Makine; rusiška ir prancūziška vaikystė uždeda spaudą visam likusiam herojaus gyvenimui. Viskas romane be galo tikra, o drauge – be galo meniška.

Galvojau, kad nieko neskaitysiu iš Makine kūrybos, bet paskutiniu metu pradeda viliot jis mane

gal jau kanors nusprendet del sio menesio knygos?

reikia vėl balsavimą daryt

skaitom Makine, as is anksto balsuoju. Imam ir skaitom, nes kitaip niekada nenutarsim.

Jau trys būtų už Makine, dar yra norinčių prisijungti? Nes jeigu tikrai skaitom, kai eisiu į biblioteką, reikės susirasti jo knygą

tai cia butu prancuziskas testamentas?

Tik pakalbėjau apie Makine ir viena knygynė draugė man padovanojo "Prancūziškas testamentas" Tai skaitom?

Skaitom.