Kas yra moralė?

Aš irgi norėčiau manyti šiuo klausimu!

Taip, devilrun yra teisi.Mes neturime gilintis į tai, kai pasikeis pasaulis, ar į tai, kad visi žmonės yra egoistai ir niekas nepasikeis ir t.t. Yra sąlyga: nužudai ir pasaulis tampa geresnis, arba nenužudai ir viskas lieka posenovei.Kodėl jis lieka geresnis ir ar tikrai lieka- šito nereikia nagrinėti.

Nesupratau šios situacijos?

Ko būtent nesupratai? Arba gyvena du, arba (tarkim) penki žmonės. Apžvelk savo moralines vertybes ir pasirink.
Kažkas pasakė taip- moterį reiktų palikti gyvą, kadangi ji nešioja vaiką, kuris dar neturėjo galimybės gyventi, o kiti žmonės jau turėjo tokią galimybę. Vienas iš įdomesnių girdėtų atsakymų.

Taip, devilrun yra teisi.Mes neturime gilintis į tai, kai pasikeis pasaulis, ar į tai, kad visi žmonės yra egoistai ir niekas nepasikeis ir t.t. Yra sąlyga: nužudai ir pasaulis tampa geresnis, arba nenužudai ir viskas lieka posenovei.Kodėl jis lieka geresnis ir ar tikrai lieka- šito nereikia nagrinėti.

jei jau iki tiek situacija supaprastinama tai manau daugelis rinktusi ta viena nekalta nuzudyti, del viso pasaulio geroves, cia net praktiskai diskutuot del ko nera. bet situacijos nebuna tokios paprastos ir tik su vienu kintamuoju, todel bendrai siuo klausimu visiskai pritariu Teodorui

Įdomu, kad F.Dostojevskis viename iš savo romanų sako kitaip.O būtent, reziumuojant, kad visas pasaulis nėra vertas vieno nekalto kūdikėlio ar vaikelio kraujo.Kad pasaulio gerovė negali būti pastatyta ant nekalto kraujo.

O aš pasirinkčiau - nenužudai ir viskas lieka ne visai po senovei, nes tas viskas nuolat kinta.Aš pati turiu du mažus berniukus ir man net nekyla minčių svarstyti apie vaikų (o) žudymą dėl kažkokių tikslų. Jei situaciją perverstume į kitą pusę, ta prasme, jei mano vaikams grėstų mirtis...tada svarstyčiau, bet nesu tikra, kad nesurasčiau kitų variantų, be kraujo praliejimo.

kol rašiau postą Yoel parašė, tai va panašiai aš kaip Dostojevskis galvoju:)

Įdomu, kad F.Dostojevskis viename iš savo romanų sako kitaip.O būtent, reziumuojant, kad visas pasaulis nėra vertas vieno nekalto kūdikėlio ar vaikelio kraujo.Kad pasaulio gerovė negali būti pastatyta ant nekalto kraujo.

tai juk Teodoras ta ir sake, kad geroves nebutu ar nuzudytum ar nenuzudytum (cia ir susiveda i tai, kad padares blogybe geroves neissauksi), todel neverta. bet jus supaprastinot, kad atseit nuzudzius tikrai viskas pageretu nesigilinint kaip

Teodoras ir tu šiek tiek iškraipot paties klausimo mintį.Jus pradedat kalbėti apie tai, kad gerovės nebūtų, nes....tokie ar anokie yra žmonės.O čia klausimas tiesiog teorinis, hipotetinis, nežinau, kaip įvardyti.Arba, arba.Dostojevskis nekalba apie tai, ar po to žmonės pasikeistų ar liktų tokie patys.Jis tiesiog, net jei ir žmonės taptų šventi, atmeta nekalto kraujo praliejimą.

Teodoras ir tu šiek tiek iškraipot paties klausimo mintį.Jus pradedat kalbėti apie tai, kad gerovės nebūtų, nes....tokie ar anokie yra žmonės.O čia klausimas tiesiog teorinis, hipotetinis, nežinau, kaip įvardyti.Arba, arba.Dostojevskis nekalba apie tai, ar po to žmonės pasikeistų ar liktų tokie patys.Jis tiesiog, net jei ir žmonės taptų šventi, atmeta nekalto kraujo praliejimą.

supratau, tik man galvojant kazkaip neina taip supaprastint man iskart kyla noras pasakyti, ziurint kokia situacija.as manau aplamai sprendziant bet kokia problema, dilema, klausima turi ivertinti aplinkybes. todel iskyla daugybe klausimu, kintamuju ir zinoma interpretaciju

Va, čia ir yra bėda, kad šis klausimas neleidžia sudėlioti pliusų ir minusų, viską logiškai apsvarstyti ir taip vėliau turėti pateisinimą vienokiems ar kitokiems savo veiksmams.

Įdomu, kad F.Dostojevskis viename iš savo romanų sako kitaip.O būtent, reziumuojant, kad visas pasaulis nėra vertas vieno nekalto kūdikėlio ar vaikelio kraujo.Kad pasaulio gerovė negali būti pastatyta ant nekalto kraujo.

tai juk Teodoras ta ir sake, kad geroves nebutu ar nuzudytum ar nenuzudytum (cia ir susiveda i tai, kad padares blogybe geroves neissauksi), todel neverta. bet jus supaprastinot, kad atseit nuzudzius tikrai viskas pageretu nesigilinint kaip

Tai pagal Jus, Minerva, klausimas turėtų skambėti kiek kitaip: "Nužudyti nekaltą vaikutį ar nežudyti"(tiesiog šiaip sau) . Nors iš tikrųjų, kad ir kaip kraupiai tai skambėtų, vieno vaiko gyvybė, negalėtų atsverti viso pasaulio gerovės. Gal todėl ir sunku, tinkamai įsivaizduoti šią situaciją.

Jei taip skambėtų, kaip tu parašei nebūtų ko rinktis.Ant kortos statomas visas pasaulis.

Ne taip supratai, Yoel. Dabar pataisiau. Ten buvo skirta Minervai.

Įdomu, kad F.Dostojevskis viename iš savo romanų sako kitaip.O būtent, reziumuojant, kad visas pasaulis nėra vertas vieno nekalto kūdikėlio ar vaikelio kraujo.Kad pasaulio gerovė negali būti pastatyta ant nekalto kraujo.

tai juk Teodoras ta ir sake, kad geroves nebutu ar nuzudytum ar nenuzudytum (cia ir susiveda i tai, kad padares blogybe geroves neissauksi), todel neverta. bet jus supaprastinot, kad atseit nuzudzius tikrai viskas pageretu nesigilinint kaip

Tai pagal Jus, Minerva, klausimas turėtų skambėti kiek kitaip: "Nužudyti nekaltą vaikutį ar nežudyti"(tiesiog šiaip sau) . Nors iš tikrųjų, kad ir kaip kraupiai tai skambėtų, vieno vaiko gyvybė, negalėtų atsverti viso pasaulio gerovės. Gal todėl ir sunku, tinkamai įsivaizduoti šią situaciją.

tiesa pasakius nesuprantu del kurio/u mano pasakymu kilo toks teiginys, kaip nuzudyti ar nenuzudyti siaip sau vaiko? jei butu toks klausimas tai zinoma nezudyti, bet esme tame ir yra jog kalbama apie visuotine gerove as manau kad klausimas skamba gerai toks koks uzduotas, tiesiog as manau jog reikia (ar man norisi) vertinti ir kitas aplinkybes ir man taip pat susiveda i tai, kad zmonija yra linkus i egoizma ir valdzios siekima, todel visiska gerove, supratimas, tolerancija, tiesa ir pan yra neimanoma bet kokiu atveju, net jei yra nutiktu kad visi taptu tobuli, vistiek su laiku degraduotume. be to kaip minejau nemanau, jog padarius blogybe (ty nuzudzius vaika) del kazkokiu priezasciu tai issauktu visiska teigiamybe ty pasauline gerove. nes blogis issaukti gerio negali (ypac visuotinio). taciau jei visa tai atmetam ir priimam klausima tiesiogiai be interpretaciju, as manyciau vieno vaiko gyvybe paaukoti galima del jau tos visuotines geroves. nors velgi visiskai atskiras klausimas ar zmonijai aplamai reikia tos geroves, ty ar visuotines geroves atveju zmonija isvis egzistuotu

kuriam romane taip buvo rasoma, nes as nepamenu, nors manyciau kad Idiote arba Nusikaltimas ir bausme...

gerai tada as paklausiu klausimar: ar soktum nuo stogo jeigu tavo mirtis atnestu zmonijai dziaugsma ir gerove? (isivaizduok jog tavo priesai gyvena geriau, laimingiau ir pan...) ar ryztumeis savo auka gelbeti zmonija????

tiesa pasakius nesuprantu del kurio/u mano pasakymu kilo toks teiginys, kaip nuzudyti ar nenuzudyti siaip sau vaiko? jei butu toks klausimas tai zinoma nezudyti, bet esme tame ir yra jog kalbama apie visuotine gerove as manau kad klausimas skamba gerai toks koks uzduotas, tiesiog as manau jog reikia (ar man norisi) vertinti ir kitas aplinkybes ir man taip pat susiveda i tai, kad zmonija yra linkus i egoizma ir valdzios siekima, todel visiska gerove, supratimas, tolerancija, tiesa ir pan yra neimanoma bet kokiu atveju, net jei yra nutiktu kad visi taptu tobuli, vistiek su laiku degraduotume. be to kaip minejau nemanau, jog padarius blogybe (ty nuzudzius vaika) del kazkokiu priezasciu tai issauktu visiska teigiamybe ty pasauline gerove. nes blogis issaukti gerio negali (ypac visuotinio). taciau jei visa tai atmetam ir priimam klausima tiesiogiai be interpretaciju, as manyciau vieno vaiko gyvybe paaukoti galima del jau tos visuotines geroves. nors velgi visiskai atskiras klausimas ar zmonijai aplamai reikia tos geroves, ty ar visuotines geroves atveju zmonija isvis egzistuotu

Dabar supratau. Paprasčiausiai kaip devilrun minėjo, reikėjo įsivaizduoti tik dvi situacijas: Nužudau ir išgelbėju pasaulį, nežudau ir palieku viską kaip yra. O Jūs pradėjote kalbėti, kad auka nieko nepakeistų, todėl man ir kilo toks teiginys, Jūsų atžvilgiu. O jei jau pradėjome, apie tai kalbėti, tai pakeitus pasaulį(klausimas kaip?) blogiau nei yra dabar, nebūtų. Jei net žiūrėtume realiomis akimis, pamirštume visus stebuklus ir padarytume taip, kad kiekvienas Žemės gyventojas pradėtų skaityti knygas ir tai jau būtų dėtas didelis žingsnis, link geresnio pasaulio. O jei pakeistume patį žmogų? Na, bet čia jau kita kalba. Nors jei priimtume, Jūsų Minerva, scenarijų, galėtume kelti klausimą ar nužudytum nekaltą vaikutį, kad ir dėl trumpalaikės pasaulio gerovės? Ir "logiškai" mąstant, kad ir per tą trumpalaikę pasaulio gerovę, būtų išvengtą šimtus kartų daugiau aukų ir nekaltų vaikučių kraujo. O paskutinis Jūsų klausimas, ar žmonija egzistuotų esant visuotinei gerovei, tikrai įdomus.

Labai labai geras klausimas(turėsiu ką pasvarstyti). Ir dabar.. pradedu sutikti su Teodoro ir Jūsų, Minerva, mintimis. Nežinau, kaip trumpiau išreikšti ką galvoju. Žmogus būtų visiškai kitoks, bet egzistuoti manyčiau, galėtų.. Kodėl gi jam neegzistuoti? Kokie pavojai jam grėstų? Kas kitas žmogui yra didžiausias pavojus, jei ne pats žmogus? Neskaitant stichinių nelaimių. Todėl egzistuoti žmonija galėtų, kol vėl su laiku nedegraduotume(tik galbūt ne iki tokio pačio lygio, kuriame buvome), kaip išsireiškė, Minerva. Absoliuti pasaulinė gerovė galima tik savojo aš žmogaus kaina. Taip žmonija gali tapti daug geresnė, tačiau tobula būti, negali, sutinku. Nebent žmonės paverstume "robotais" . Ištrintume iš jų ko nereikia, įdėtume ir papildytume gerų savybių, suleistume laimės hormono ir paleistumėme į gyvenimą. Tokiu atveju taip, bet iš žmogaus liktų tik biologinis pavadinimas: "dvikojis primatas, priklausantis hominidų šeimai ir žinduolių klasei." O žmogus juk visų pirmą yra dvasinis pasaulis. Dvasinis pasaulis su daugybe blogų (žinoma ir gerų) savybių, kurių visuma ir yra žmogus. Tačiau reikia jau baigti savo postą, nes jau paties savęs nesuprantu. Tik pabaigai norėčiau pasakyti, kad žmonija vystėsi ir ėjo į priekį (na, bent jau technologijų prasme) esant priešingai situacijai, lyginant su pasauline gerove.

P.S. Atleiskite už daugybę prieštaravimų sau pačiam ir už sugaištą jūsų laiką, skaitant kvailas ir kai kurias nereikalingas mintis, šiame mano poste. Galbūt vėliau pataisysiu ir parašysiu viską suprantamiau.

Aš nei žudyčiau kitą, nei žudyčiausi, nes nenoriu gyventi tobulame pasaulyje ir neįsivaizduoju tos tobulos gerovės, bet aišku, kad aš ten nebebūčiau aš, todėl jei toks pasiūlymas būtų pateiktas aš jo tikrai atsisakyčiau, nes nesijaučiu turinti teisę primesti žmonijai savo ar kieno nors kito vaizduoseną apie gerumą. Kaip Max Frisch teigia, kiekvienas žmogus susikuria istoriją, kurią laiko savo gyvenimu, tad kas aš tokia, kad jas perrašynėčiau.

kuriam romane taip buvo rasoma, nes as nepamenu, nors manyciau kad Idiote arba Nusikaltimas ir bausme...

Broliai Karamazovai Nežinau, kodėl nepameni.
gerai tada as paklausiu klausimar: ar soktum nuo stogo jeigu tavo mirtis atnestu zmonijai dziaugsma ir gerove? (isivaizduok jog tavo priesai gyvena geriau, laimingiau ir pan...) ar ryztumeis savo auka gelbeti zmonija????
Čia visai jau kitas klausimas, nekalbama apie moralę.

kuriam romane taip buvo rasoma, nes as nepamenu, nors manyciau kad Idiote arba Nusikaltimas ir bausme...

Broliai Karamazovai Nežinau, kodėl nepameni.
gerai tada as paklausiu klausimar: ar soktum nuo stogo jeigu tavo mirtis atnestu zmonijai dziaugsma ir gerove? (isivaizduok jog tavo priesai gyvena geriau, laimingiau ir pan...) ar ryztumeis savo auka gelbeti zmonija????
Čia visai jau kitas klausimas, nekalbama apie moralę.

taciau is tos pacios tirados...morale cia atsispindi tame ar tu pats nusizengtum savo paties moralei, nutraukdamas savo gyvyve del kitu ar ne?