NOlife'riai*

Ne viską ir ne visada taip lengva pakeisti. Ypač save. Tu labai laiminga, jei nežinai to iš savo patirties.

Aha, ji nori kažką veikti, jau įdomu. Tai jei teisingai suprantu, ji tiesiog nežino, kas jai būtų įdomu, bet nieko neišbando ir dėl to taip ir nesužino?
Atleisk, kad prikibau prie tos draugės, bet, prisipažinsiu, nagrinėti svetimus gyvenimus man ganėtinai įdomus užsiėmimas

Nieko tokio, tiesiog nenoriu, kad žmonės manytų, jog smerkiu ją.

Na o kuriai merginai nėra įdomu nagrinėti svetimus gyvenimus?

Kodėl beryšio?
Kaip tada ją reikėjo užvesti, kad atsirastų tas ryšys? :}}

na, panasu, kad atejai apsneketi savo drauges - kas nera nei etiska, nei idomu. Be to, vargu ar tikslinga cia lygintis megstamu veiklu apimtimi ar ju naudingumu. Butent lygintis.

Nieko tokio, tiesiog nenoriu, kad žmonės manytų, jog smerkiu ją.

Tokiu atveju verta kalbėti daugiau, o ne mažiau, nes iš tavo pirmos žinutės ir parašymo, kad nesupranti tų, kurie "sėdi ir verkia, bet nieko nedaro", aš būtent taip ir interpretavau tavo tekstą
Na, pvz, verta atsakyti į mano užduotus klausimus

Ne, apie knygas galima pasakyti daug gerų dalykų.
Tiesiog matyt aš pati pastaruoju metu jas skaitau mokomaisiais tikslais. Dar mokykloj mokaus, tad pagrindinės knygos kurias skaitau įvairių dalykų vadovėliai.

O šiaip kuomet turiu laisvo laiko ar negaliu užmigti, skaitau kiek lengvesnio turinio literatūra, kuri matyt labiau man džiaugsmo suteikia, nei mokomoji. Nors kita vertus ir iš mano labai mėgiamų dienoraščių, galima kažko išmokti.

Tiesiog tu vis kalbi, apie tai, kad išmoktus dalykus reikia taikyti realiame gyvenime, aš nebesupratau, aš knygas skaitau ne dėl praktinių dalykų. Paprastai. Net vadovėlių beveik nebeskaitau
Knyga gali būt tiesiog hobis, laisvalaikio praleidimo būdas, kaip filmai ir t. t. Ir, taip, būdas pasiįvairinti gyvenimą, kai jam kažko trūksta, emocijų, bendravimo, nuotykių, magijos ir burtų Aišku, ne tas pats, kaip patirti tai pačiam, bet geriau, negu nieko. Manyčiau.

na, panasu, kad atejai apsneketi savo drauges - kas nera nei etiska, nei idomu. Be to, vargu ar tikslinga cia lygintis megstamu veiklu apimtimi ar ju naudingumu. Butent lygintis.

Jeigu drauge apie tai viską žino tai nėra apkalbos.
Beje jei pačiai buvo įdomi forumo dalyvių reakcija.
Dar sykį pasikaltosiu, draugė tebuvo PAVYZDYS.
Kiekvienas temoje įžvelgia pačiam sau aktualiausius dalykus, matyt tau aktualiausia buvo mano draugė.

visu pirma generalizacija, kad visos merginos megsta kapstytis po svetimus gyvenimus, dabar gi - pasnekovai kalti, kad neteisingai interpretuoja tema :) then again, jei tavo drauge viska zino ar nezino nieko, neturetu buti aktualu temoje, kurioje ji nera centras. O kas tau aktualiausia sitoje temoje (cia sieju su tuo, kad, kaip matai, sukelei surmulio ir dabar jau nebeaisku, apie ka uzvesta si diskusija)

Pasakiau tai sąmoningai, pakartojau taip pat, su tikslu. Man nepatinka, kad vartojamas žodis, yra sąvokos, kurios pačios tarsi koduoja be jokio konteksto ir tono paniekinimą. Man noliferis atrodo nepagarbus žodis, nesvarbu, apie kokį žmogų kalbame, netgi apie tokį, kuris apskritai nėra socialus.

O man nepatinka, kad kitokiai nuomonei iškart prikišama kokia tai pagalba. Va čia tai skamba kaip išankstinis paniekinimas, o ypač kai kalba eina apie tokius diskutuotinus išsireiškimus, kurie savaime nieko nekoduoja, o, kaip matome iš šios ale diskusijos, skirtingiems asmenims suponuoja ir skirtingas reikšmes.

Mell, knygos ne visada būna ta komfortabilioji zona, kartais kur kas saugiau išeiti pačiuožinėti (ne fiziškai, aišku). Ir mažiau absoliutinimo pagal save ir kas visai juokinga - pagal lytį ;)

Ar galėtum paaiškinti, ką turėjai omenyje? Nes man atrodo, kad ieškoti knygose (filmuose ir t.t.) to, ko neturime patys, absoliučiai normalu. Na, nuotykių knygos ir pan., ar daug mūsų teko plaukti laivais per vandenynus?

Normalu, bet aš turėjau omeny tuos kasdienius jausmus ir išgyvenimus, kuriuos turi išgyventi kiekvienas žmogus - bendravimas, draugystė, juokas, pyktis, nusivylimas, meilė.

Manau tavo draugė yra tokia daugiau pilka pelytė, jeigu taip galima pavadinti, kuri nenori ir nemėgsta per daug išsiskirti iš minios, skaito knygas, analizuoja save, žmones ar velniai žino ką, kas jai patinka, neaišku kokias knygas skaito. Būtų blogai, jeigu skaitytų knygas ir jose ieškotų bendravimo, jausmų, emocijų, o tikrame gyvenime elgtųsi, kaip ta pati pilka pelyte, užsidariusi ir neprisileistų prie savės žmonių, bet vėlgi nežinant ką ji skaito, sunku pasakyti

Tai jei uždaras, tylus, ramus, neišsiskiriantis žmogus skaito jausmingas knygas, kažkas negerai? Jis turi skaityti tik filosofines, apeliuojančias į protą knygas apie tylius ramius veikėjus? Sutinku, kad knygos realaus gyvenimo niekaip pakeisti negali, ir jei kažko trūksta realybėje, tai geriau bandyti padaryti, kad nebetrūktų. Bet nematau nieko blogo, jei iki tol, kol realybė pasikeičia, trūkumas bandomas kompensuoti išgalvotomis istorijomis, arba tuo labiau jei drovus žmogus mėgsta knygas apie drąsiuolius, arba padauža - apie filosofus

Dabar neapsisprendžiu gerai, ar blogai buvo, kad vengiau net peržvelgti temą tokiu pavadinimu, nes iš vienos pusės tai praleidau progą pagalvoti apie pačią temą, kol ji dar nebuvo visai suvelta, iš kitos pusės, tai pamačius reakcijas iš skirtingų pusių gerokai įdomiau bandyti įsilieti.

Pirmas dalykas, kuris sudomino, tai buvo temos autorė - Mell. Nesuprantu, kodėl sugalvojai norėdama no lifer'io terminą aptarti knygų graužikų forume, tu iškart ėmeisi puolamosios pozicijos. Istorija apie draugę, kuri, kaip tu vis kartoji, yra tik pavyzdys, yra tas smeigtukas, kuris turėjo mums įbesti, kur reikia, ir sukelti diskusiją. Ir taip diskusijoje tau teko tik gintis ir nieko daugiau. Aš nesakau, kaip kad tu, kad nebandau įžeisti ar įkišti savo nuomonę, nes bandau. Nors besiginantis žmogus tą daro natūraliai, bet vis tiek yra neteisinga teigti savo (pavadinkim taip) bešališkumą, kai tame pačiame pasisakyme jau spėji užpulti knygų skaitytojus pabrėždama "teisingesnę" savo nuomonę retoriniais klausimais, atskleidžiančiais stiprų šališkumą. Ir paskutinis dalykas, kurį norėjau pasakyti, prieš pereidama prie temos, tai... diskusijoje pabandyk atrasti savo nuomonės vientisumą, nes apie no lifer'io terminą pasisakei, kaip apie neutralų.

Įsižeidžia tik tie, kurie pritaria ištartai replikai ir save tokiu laiko, tačiau nenori to pripažinti viešai.


O etiketė Noliferis gali įžeisti ir paveikti tik tuos, kurie viduje jaučiasi tokie. )

Ir visgi ten pat įsižeidei dėl nebrandumo. Išvados?


O pereinant prie temos, tai no lifer'io terminas yra naujas, todėl oficialus apibrėžimas, mano žiniomis, dar neegzistuoja, tad galime laisvai susikurti savas prasmes ir jas įrodinėti. BET visgi, tiksliausias apibrėžimas, pažįstamas visuomenei, no lifer'ius apibrėžia, kaip žmones, kurie "gyvena kompiuteryje" (tai gali būti žaidimai, soc. tinklai...). Ir ši sąvoka yra santykinė, paprastai ribą apibrėžiant iš "negyvenančio kompiuteryje" požiūrio taško. Mano nuomone, sąvoka nėra neutrali, ji skirta pašiepti no lifer'ius.

Norint, terminą galima pritempti ir prie knygų skaitymo pavyzdžio, ir prie kitos veiklos, tuomet termino esmė, matyt, bus artima snigo pateiktai - socialinio gyvenimo nebūvimas, kol esi visiškai pasinėręs į kažkokią vieną sritį. Atsidavime vienai sričiai nieko blogo nematau tobulėjimo prasme, bet pašiepti tokį žmogų tam tikrame kontekste vis tiek norėčiau. Na ne, gautųsi natūraliai.

Ką mums reiškia knyga ir kiek laiko mes joms skiriame, jau yra diskutuota kitose temose, tad lieka tas vienintelis klausimas - kiek laiko joms skiriant tampi no lifer'iu. Ir čia, kadangi sąvoka santykinė, tai mano sesė mane drąsiai gali vadinti no lifer'e, tuo tarpu aš pati negaliu nusakyti tos ribos, kuri tiktų daugeliu variantų. Gal 15h per dieną, kasdien?

Ir nesakyk, kad draugė tobulėja tik vienoje srityje, nes į mokyklą ji visgi ateina, skaito tik po to... ką perkėlus į hipotetinę situaciją tolimesniam gyvenime... taps ji, tarkim, stiuardese, kuri ir toliau daug skaito. Aplinkybėms judant gražia linkme... pyst! ir tampa draugė pasaulinės leidybos kompanijos magnato asmenine stiuardese, kuri (dar praleidus dalį netikros istorijos) užvaldo leidybos pasaulį.
Iš esmės atsidavimo vienai sričiai klausimu beveik sutinku su yoel. Kas trukdo sutikti visiškai, šįkart jau neberašysiu. Kaip ir apie pernelyg drąsią generalizaciją.