Senokai skaičiau šią knygą, na pauglystėj kažkada, ir ji tada man paliko stiprų įspūdį. Antrą kart neskaičiau, o tokia knyga, kurios neskaitom antrą kart, pasirodo, pasak P.Vėberio neverta iš viso skaityti, bet aš tai manau, kad ji tikrai verta skaitymo, o ypač paugliams.

O dėl depresijos tai aš visad maniau, kad tai liga ir kad ją reikia gydyt ir nors Čerčilis sakydavo, kad depresija tai tarsi juodas šuo, kuris jį visad seka išpaskos, bet aš manau, kad tai tirai netūrėtų būti nuolatinė žmogaus būsena ir jei sergama depresija, tai jokie pasakymai, kad reikia džiaugtis gyvenimu ir jį mylėt tai jau nebepadės ir viena išeitis ieškoti rimtos medicininės pagalbos.