Gal ką esat sukūrę?
Sukūrė
Brownas
, Bal 07 2009 16:03
Temoje atsakymų: 67
#4
Parašyta 07 balandžio 2009 - 16:41
Mano eilės dar nepritaikytos plačiajai visuomenei O straipsnius kol kas rašiau tik apie verslo valdymo sistemas, kai dirbau IT įmonėje, tai nemanau, kad tai įdomu
Beje, mielasis Brownai, visi mes esame kūrybingi, kai norime Pamėginkit kurti. Bet ką. Ir pamatysite, kad Jums pavyks Tai paprasta Mes gimėme kūrybai
Beje, mielasis Brownai, visi mes esame kūrybingi, kai norime Pamėginkit kurti. Bet ką. Ir pamatysite, kad Jums pavyks Tai paprasta Mes gimėme kūrybai
Katei nerūpi, ką apie ją galvoja žiūrkės
#9
Parašyta 07 balandžio 2009 - 17:35
Gerai, Julija, sutinku su jūsų teiginiu.Mano eilės dar nepritaikytos plačiajai visuomenei O straipsnius kol kas rašiau tik apie verslo valdymo sistemas, kai dirbau IT įmonėje, tai nemanau, kad tai įdomu
Beje, mielasis Brownai, visi mes esame kūrybingi, kai norime Pamėginkit kurti. Bet ką. Ir pamatysite, kad Jums pavyks Tai paprasta Mes gimėme kūrybai
#10
Parašyta 07 balandžio 2009 - 22:25
mano pasaulio spalvos ėmė ir nubluko,
juoda su balta į pilkumą sumišo,
margaspalviai drugiai saulei gęstant žuvo
suglaudę sparnus ant tako pilko užmigo.
nurimusios gatvės sielo mieste
tik šiukšlės vėjui papūtus skraido.
mano šešėlis tam pilkam fone
susiliejo,dingo,išnyko.
juoda su balta į pilkumą sumišo,
margaspalviai drugiai saulei gęstant žuvo
suglaudę sparnus ant tako pilko užmigo.
nurimusios gatvės sielo mieste
tik šiukšlės vėjui papūtus skraido.
mano šešėlis tam pilkam fone
susiliejo,dingo,išnyko.
#13
Parašyta 08 balandžio 2009 - 11:49
tai, kad man spalvoti neišeina:) o ir noras rašyt tada, kai nuotaika prasta.
Tai, kad tu imiesi kūrybos, būdama prastos nuotaikos, yra gerai, tai labai padeda. Bet pamėgink perlaužti save ir rašyti spalvotai, tada pamatysi kaip ir nuotaiką pasitaisys ir visi reikalai susitvarkys Pamiršk tu tą žodį "neišeina", iš jo nieko gero
Katei nerūpi, ką apie ją galvoja žiūrkės
#14
Parašyta 08 balandžio 2009 - 11:53
o man liūdni eilėraščiai daug mielesni. tiek rašyt, tiek skaityt. o kai ūpas yra, nesinori rašyt. tada užsiemu kita veikla, dažniausiai piešiu arba šiaip ką gaminu, pvz.papuošalus. toks pas mane susikirstimas kūrimo fazių. ir nepasakyčiau, kad man liūdnų eilėraščių kūrimas dar labiau smugdo nuotaiką. ne.tiesiog išlieju jausmą ir viskas. ir tai nėra ta didžioji aistra.
#18
Parašyta 08 balandžio 2009 - 12:04
kad nežinau..kai nepraktikuoju to rašymo labai, tai nieko gero tuose mano eilėraščiuose. na bet galiu parodyt. reikia paieškot.
kai vėjas paliečia, paglosto, užjaučia,
rodos ir audros nurimsta, nesiaučia.
ištiesia ranką, šaltą, ledinę.
bet taip nuoširdžiai, kad net širdį sušildo.
rodo jis man tolimas pievas,
nuneša ten, kur neranda jau niekas.
ten kur tylu, kur ramu lyg glėby,
tokiame kur gali pamiršt kas esi.
bet vėjas numiršta saulei pakilus.
niekas neglosto, manęs neramina.
saulė tik degina širdį žaizdotą,
kurioje vien tik skausmas giliai išvagotas..
- - -
sniegas užklojo žemės grumstus,
vėjas pakilo toks neramus.
vėjas pakilo, pakėlė pūkus.
žemė sustingo, sustingo žmogus.
pavargusios šakos nusviro žemyn,
o pūgos sniegu nuklydo tolyn.
suraski ramybės lašą savy,
ir eik tik tiesiai,eik tik pirmyn..
kai vėjas paliečia, paglosto, užjaučia,
rodos ir audros nurimsta, nesiaučia.
ištiesia ranką, šaltą, ledinę.
bet taip nuoširdžiai, kad net širdį sušildo.
rodo jis man tolimas pievas,
nuneša ten, kur neranda jau niekas.
ten kur tylu, kur ramu lyg glėby,
tokiame kur gali pamiršt kas esi.
bet vėjas numiršta saulei pakilus.
niekas neglosto, manęs neramina.
saulė tik degina širdį žaizdotą,
kurioje vien tik skausmas giliai išvagotas..
- - -
sniegas užklojo žemės grumstus,
vėjas pakilo toks neramus.
vėjas pakilo, pakėlė pūkus.
žemė sustingo, sustingo žmogus.
pavargusios šakos nusviro žemyn,
o pūgos sniegu nuklydo tolyn.
suraski ramybės lašą savy,
ir eik tik tiesiai,eik tik pirmyn..
Vartotojų skaito šią temą: 1
narių: 0, svečių: 1, slaptų narių: 0