Peršokti prie turinio

Nuotrauka

Viktoras Hugo


  • Prašome prisijungti, kad galėtumėte parašyti atsakymą
Temoje atsakymų: 1

#1
Brownas

Brownas

    Forumo dvasia

  • Moderatoriai
  • 1.457 Pranešimai:
Viktoras Hugo (Victor-Marie Hugo, 1802 m. vasario 26 d. – 1885 m. gegužės 22 d.) – vienas žymiausių XIX a. prancūzų romantikų; poetas, dramaturgas bei romanistas. Į literatūros istoriją jis įėjo kaip labai produktyvus, visapusiškas ir labai prieštaringai kritikos vertintas rašytojas. Jo gyvenimas perpildytas netikėtumų, posūkių, nuolatinės literatūrinės kovos.

Savo kūrybos pradžioje V. Hugo rašė tik eiles ir tik klasicistine maniera, tačiau greitai guvus jo protas suvokė, kad klasicizmo perspektyvos siaurėja, o romantizmo horizontai plečiasi. Jo stiliuje įvyko persilaužimas. V. Hugo suprato, kad svarbiausias mūšio laukas turėtų būti teatro scena ir pradėjo rašyti dramas bei pjeses.

Rašytojas į literatūros istoriją žvelgė ieškodamas ryšio su žmonijos istorija ir socialinėmis bei politinėmis institucijomis. V.Hugo skyrė tris žmonijos istorijos etapus ir kartu tris literatūros laikotarpius bei jos specifinius bruožus. Jam svarbiausias atramos taškas – žmogaus savimonės laipsnis, o aktualiausia literatūra – naujųjų laikų (pasak V. Hugo - tiesos) literatūra. Šis rašytojas romantikams tapo vadu, jo namuose rinkosi rėmėjai ir pasekėjai. Kiekvienas naujas V. Hugo kūrinys tik stiprino naujo vado autoritetą ir reputaciją.

V. Hugo romanuose atsispindi romantinio kontrasto praktinis pritaikymas, Prancūzijos istorijos retrospektyva kaip platus istorinis koloritas, siužetas, simbolizuojantis sukrečiančius to meto įvykius. Rašytojas kūrė kertinį romantinės estetikos akmenį - kontrastų teoriją, išreiškiančią pasaulyje ir asmenybėje esančias priešybes: grožį-bjaurumą, gėrį-blogį, dieviškąjį ir žvėriškąjį pradus žmoguje. Visi svarbiausi jo romanų personažai apsčiai turi patrauklių ir atstumiančių bruožų. Daugelis tų personažų turi simbolinę prasmę, iš kurių dažnai visame romane sudėliojamas istorinis epizodas.

Bibliografija:

Vertimai į lietuvių kalbą:

Biug Žargalis / [vertė R. Ramunienė]. - Vilnius : Vaga, 1965. - 234 p.
Vargdieniai / vertė P. Povilaitis ; dail. A. Nekrošius. - Vilnius : Viltis, 1994. - 2 t. [kiti leidimai: 1959 m., 1972 m.]
Žmogus, kuris juokiasi : romanas / iš pranc. k. vertė R. Jankevičiūtė ; dail. R. Dubonis. - Vilnius : Valst. leidybos centras, 1994. - 574 p.
Katedros kuprius : [romanas] / [Malvinos G. Vogel adaptuoto Viktoto Hugo romano "Paryžiaus katedra" versija ; vertė Edmundas Juškys]. - Vilnius : Alka, 1999 (Kaunas : Spindulys). - 237 p.
Devyniasdešimt tretieji metai : istorinis romanas / [iš prancūzų kalbos vertė Kazys Jakubėnas]. - Vilnius : Margi raštai, 1999 (Kaunas : Spindulys). - 394 p. [kitas leidimas - 1960 m.]
Jūros darbininkai : [romanas] / [iš prancūzų kalbos vertė Algirdas Krančiukas]. - Kaunas : Vada, 2003 (Kaunas : Morkūnas ir Ko). - 330 p.
Paryžiaus katedra : [romanas] / iš prancūzų kalbos vertė Julija Maceinienė. - Vilnius : Margi raštai, 2004 (Kaunas : Aušra). - 535 p. [kiti leidimai: 1958 m., 1983 m., 1996 m.]

Kai kurie kūriniai originalo kalba:

“Odės ir kiti eilėraščiai” (“Odes et Poésies diverses” 1822)
“Odės ir baladės” (“Odes et ballades”, 1826)
“Orientalės” (“Les Orientalles”, 1829)
“Rudens lapai” (”Les Fueilles d’automne”, 1831)
“Sutemų giesmės” (“Les Chants du crepuscule”, 1835)
“Vidiniai balsai” (”Les Voix intérieures”, 1837)
”Spinduliai ir šešėliai” (“Les Rayons et les ombres”, 1840)
“Kromvelis” (“Cromvell”, 1827)
“Ernani” (“Hernani” 1830)
“Karalius linksminasi” (“Le Roi s’amuse”, 1832)
“Marija Tiudor” (“Marie Tudor”, 1833)
  • 0

#2
Yoel

Yoel

    Forumo dvasia

  • Nariai
  • 1.844 Pranešimai:
  • Miestas:Vakarų Lietuva
Skaičiau ,,Paryžiaus katedra" ir ,,Vargdieniai".Pirmąją turbūt dauguma skaitė, bet antra geresnė, nors ir ne tokia jausminga.
  • 0
Stavroginas jeigu tiki, kad netiki, tai netiki, kad tiki.O jeigu netiki, kad netiki, tai jis netiki.




Vartotojų skaito šią temą: 0

narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0