Dabar neapsisprendžiu gerai, ar blogai buvo, kad vengiau net peržvelgti temą tokiu pavadinimu, nes iš vienos pusės tai praleidau progą pagalvoti apie pačią temą, kol ji dar nebuvo visai suvelta, iš kitos pusės, tai pamačius reakcijas iš skirtingų pusių gerokai įdomiau bandyti įsilieti.
Pirmas dalykas, kuris sudomino, tai buvo temos autorė -
Mell. Nesuprantu, kodėl sugalvojai norėdama no lifer'io terminą aptarti knygų graužikų forume, tu iškart ėmeisi puolamosios pozicijos. Istorija apie draugę, kuri, kaip tu vis kartoji, yra tik pavyzdys, yra tas smeigtukas, kuris turėjo mums įbesti, kur reikia, ir sukelti diskusiją. Ir taip diskusijoje tau teko tik gintis ir nieko daugiau. Aš nesakau, kaip kad tu, kad nebandau įžeisti ar įkišti savo nuomonę, nes bandau. Nors besiginantis žmogus tą daro natūraliai, bet vis tiek yra neteisinga teigti savo (pavadinkim taip) bešališkumą, kai tame pačiame pasisakyme jau spėji užpulti knygų skaitytojus pabrėždama "teisingesnę" savo nuomonę retoriniais klausimais, atskleidžiančiais stiprų šališkumą. Ir paskutinis dalykas, kurį norėjau pasakyti, prieš pereidama prie temos, tai... diskusijoje pabandyk atrasti savo nuomonės vientisumą, nes apie no lifer'io terminą pasisakei, kaip apie neutralų.
Įsižeidžia tik tie, kurie pritaria ištartai replikai ir save tokiu laiko, tačiau nenori to pripažinti viešai.
O etiketė Noliferis gali įžeisti ir paveikti tik tuos, kurie viduje jaučiasi tokie. )
Ir visgi ten pat įsižeidei dėl nebrandumo. Išvados?
O pereinant prie temos, tai no lifer'io terminas yra naujas, todėl oficialus apibrėžimas, mano žiniomis, dar neegzistuoja, tad galime laisvai susikurti savas prasmes ir jas įrodinėti. BET visgi, tiksliausias apibrėžimas, pažįstamas visuomenei, no lifer'ius apibrėžia, kaip žmones, kurie "gyvena kompiuteryje" (tai gali būti žaidimai, soc. tinklai...). Ir ši sąvoka yra santykinė, paprastai ribą apibrėžiant iš "negyvenančio kompiuteryje" požiūrio taško. Mano nuomone, sąvoka nėra neutrali, ji skirta pašiepti no lifer'ius.
Norint, terminą galima pritempti ir prie knygų skaitymo pavyzdžio, ir prie kitos veiklos, tuomet termino esmė, matyt, bus artima
snigo pateiktai - socialinio gyvenimo nebūvimas, kol esi visiškai pasinėręs į kažkokią vieną sritį. Atsidavime vienai sričiai nieko blogo nematau tobulėjimo prasme, bet pašiepti tokį žmogų tam tikrame kontekste vis tiek norėčiau. Na ne, gautųsi natūraliai.
Ką mums reiškia knyga ir kiek laiko mes joms skiriame, jau yra diskutuota kitose temose, tad lieka tas vienintelis klausimas - kiek laiko joms skiriant tampi no lifer'iu. Ir čia, kadangi sąvoka santykinė, tai mano sesė mane drąsiai gali vadinti no lifer'e, tuo tarpu aš pati negaliu nusakyti tos ribos, kuri tiktų daugeliu variantų. Gal 15h per dieną, kasdien?
Ir nesakyk, kad draugė tobulėja tik vienoje srityje, nes į mokyklą ji visgi ateina, skaito tik po to... ką perkėlus į hipotetinę situaciją tolimesniam gyvenime... taps ji, tarkim, stiuardese, kuri ir toliau daug skaito. Aplinkybėms judant gražia linkme... pyst! ir tampa draugė pasaulinės leidybos kompanijos magnato asmenine stiuardese, kuri (dar praleidus dalį netikros istorijos) užvaldo leidybos pasaulį.
Iš esmės atsidavimo vienai sričiai klausimu beveik sutinku su yoel. Kas trukdo sutikti visiškai, šįkart jau neberašysiu. Kaip ir apie pernelyg drąsią generalizaciją.