Gal kas esate rašę savo dienoraštį? Kokie įspūdžiai užplūsdavo jį rašant?
dienoraštis - tam tikroje knygoje ar sąsiuvinyje rašomi dienos reikalų ar įspūdžių užrašai: Kelionės, treniruočių d. Mokinio d. Rašytojo d.
Dienoraštis
Sukūrė
Brownas
, Bir 02 2009 14:20
Temoje atsakymų: 18
#2
Parašyta 02 birželio 2009 - 14:29
Kartais tiesiog padarau pastabas, apie kažkokius dvasinius pasikeitimus ar pastebėjimas.Kaip vieni ar kiti dalykai tai veikia.Taip darydavo ir kai kurios didžios asmenybės, kaip Ignacas Lojola.
Stavroginas jeigu tiki, kad netiki, tai netiki, kad tiki.O jeigu netiki, kad netiki, tai jis netiki.
#6
Parašyta 15 liepos 2009 - 21:18
Paskaitau. Labai retkarčiais ir random. dažniausiai (tiksliau beveik visą laiką) rašau jau gulėdamas lovoje prieš pat einant miegot. Dėl to būnu visai pamiršęs ką kažkada ten rašliavojau. Smagu paskaityt tokius įrašus. Maždaug: "Ai, jo. Gi taip buvo ^o^".
Šiaip galvoju, kad skaitysiu po daug metų... su savo vaikais ;]
Šiaip galvoju, kad skaitysiu po daug metų... su savo vaikais ;]
Fallen angels in the night
And every one is far from heaven
And every one is far from heaven
#7
Parašyta 15 liepos 2009 - 21:29
aš gal kokius penkis dienorasčius esu pradėjus per savo trumpą gyvenimėlį ir nei vieno deramai nesu pabaigusi :$ , bet kaskart pradėdama turiu tokią pat idėją kaip jūsų - paskaityti dienoraštį vėliau , prisiminti geriausius įvykius , tačiau greitai nebelieka laiko ir kantrybes( nes paprastai jau kai pradedu rašyti tai jau pradedu kol ranka paskausta , o mintys dar nebaigtos ) tęsti pradėtą dienoraštį , kol galiausiai jį išvis nutraukiu , na tiesa dabar turiu dienoraštuką , kuris visada yra , nes nebežinau kada užeis ūpas parašyti , ir nesvarbu , kad tas ūpas aplanko LABAI retai
#10
Parašyta 08 rugsėjo 2009 - 15:04
turiu vieną užbaigtą ir vieną neužbaigtą dienoraštį. pirmasis- vaikiškas,netgi kvailokas. antrajame- daugiau minčių, išgyvenimų.bet jau senokai neberašau..paprasčiausiai, kai užeina mintys, neturiu jo po ranka..
#11
Parašyta 13 rugsėjo 2009 - 20:09
Buvau vieną kartą pradėjus rašyti - tris dienas aprašiau ir viskas - baigėsi noras. Po to gal du kartus kai buvau su mama ar broliu susipykus, tai aprašiau tas dienas, bet tuo ir baigėsi mano dienoraštis
Skristi.
Padangę skrosti.
Kristi.
Ant tavo skruosto
Padangę skrosti.
Kristi.
Ant tavo skruosto
#12
Parašyta 10 sausio 2010 - 20:56
Dienoraščių turėjau apie 5. Bet po kelių savaičių atsibosdavo vis į jį rašyt
#13
Parašyta 11 sausio 2010 - 09:18
Net kelis kartus pradėjusi rašyti esu..
Bet taip niekada iki galo ir neprirašiau..
Iš viso kokia savaite esu rašiusi ir numetu po kiek laiko vėl pradedu ;DD
Bet taip niekada iki galo ir neprirašiau..
Iš viso kokia savaite esu rašiusi ir numetu po kiek laiko vėl pradedu ;DD
"Man nerūpi ar tu juodaodis, baltaodis, heteroseksualas, biseksualas, gėjus, lesbietė, lieknas, storas, aukštas, žemas, turtingas ar vargšas, jei tu būsi malonus man, aš būsiu malonus tau. Šitaip paprastai."
- Eminemas -
- Eminemas -
#14
Parašyta 11 sausio 2010 - 23:33
rašiau dienoraštį vadinamąjį bitėje plius. buvo smagu. baigiau, nes supratau, kad kažkaip neverta. bet dabar įdomu paskaityti senuosius dienoraščius ir arba graudžiai paverkti arba smagiai iš jų pasijuokti, tikrai smagu.
Mylintieji apglėbia tai, kas yra tarp jų, o ne viens kitą.
Kahlilas Gibranas
Kahlilas Gibranas
#16
Parašyta 22 vasario 2011 - 02:02
dienorasti rasau nuo tada, kai ismokau rastu regzti suvokiamus sakinius. Nebezinau, ar iprotis, tiesiog savaime suprantama, uztat nebuna bedos 'is naujo pradet', ir rasau ne tik tada, kai bedos. Gaila, kad nemazai senuju sunaikinau - tada jie atrode kvaili, dabar pati del to jauciuosi kvaila.
gerai del to, kad terapija ne tik duotuoju momentu - po metu ar keleriu ypac gera pereiti per senas krizes [tas gerumas salyginis, kai ka skaitant iki siol vorai nuropoja per nugara] ir pajusti, kaip pasikeite poziuris, kad bedos dingo ar transformavosi i kazka kita. Esu susidurusi su nuomone, kad jau kas uzrasyta - tas nepasimirsta, geriau skausmams leisti istirpti ir neislisti pavirsiun. Man, pavyzdziui, yra *kazkas tokio* perskaityti ar atsiminti rasius netikint, kad kada nors Visa Tai praeis. As truputi issipleciau apie krizes, bet dienorastis juk ne tik liudesiai :) buna dalyku, minciu, uzgimusiu ideju, kuriu nera kam papasakoti, o gal ir poreikio nera butinai kazkam - tiesiog norisi issidelioti sau pries akis. Toks netikras saugumas, kad turi kur [kam?], kai turi ka.
faktas, tiesa, tas, kad nuo to realybeje nerisleju ir maziau nesneku.
gerai del to, kad terapija ne tik duotuoju momentu - po metu ar keleriu ypac gera pereiti per senas krizes [tas gerumas salyginis, kai ka skaitant iki siol vorai nuropoja per nugara] ir pajusti, kaip pasikeite poziuris, kad bedos dingo ar transformavosi i kazka kita. Esu susidurusi su nuomone, kad jau kas uzrasyta - tas nepasimirsta, geriau skausmams leisti istirpti ir neislisti pavirsiun. Man, pavyzdziui, yra *kazkas tokio* perskaityti ar atsiminti rasius netikint, kad kada nors Visa Tai praeis. As truputi issipleciau apie krizes, bet dienorastis juk ne tik liudesiai :) buna dalyku, minciu, uzgimusiu ideju, kuriu nera kam papasakoti, o gal ir poreikio nera butinai kazkam - tiesiog norisi issidelioti sau pries akis. Toks netikras saugumas, kad turi kur [kam?], kai turi ka.
faktas, tiesa, tas, kad nuo to realybeje nerisleju ir maziau nesneku.
#17
Parašyta 22 vasario 2011 - 07:49
Ir aš turiu dienoraštį Kokioj 3 klasėj per Naujuosius dovanų gavau tokį storą, gražų, dar su spynele... Na, spynelė nulūžo, bet dienoraštis buvo storas ir su mano tempais, rašau į jį iki šiol ir dar tikriausiai ilgai rašysiu. Iš tiesų rašau gana retai. Kai būna blogai. Kai būna gerai. Kai nėra ką veikti. Mano dienoraštis net vardą turi! Susižavėjusi jos idėja, aš savo dienoraštį Anos Frank garbei Ana pavadinau
Manau, kad dienoraštis yra reikalingas daiktas. Bent jau man jo reikia. Ne tik smagu (ir baisu!) skaityti senesnius įrašus, bet ir reikia išsilieti, išsipasakoti. Mano pasakojimai dažniausiai baigiasi, kai paskausta ranka, bet vis vien man tai padeda. Ten slypi mano svajonės ir baimės, mano džiaugsmas ir liūdesys... Gera, kai turiu tokį daiktą, kuriame tarp eilučių idėstytas mano gyvenimas. Bet, kad ir kaip man patiktų mano dienoraštis, duok Dieve, kad jis nepakliūtų kam nors į rankas
Manau, kad dienoraštis yra reikalingas daiktas. Bent jau man jo reikia. Ne tik smagu (ir baisu!) skaityti senesnius įrašus, bet ir reikia išsilieti, išsipasakoti. Mano pasakojimai dažniausiai baigiasi, kai paskausta ranka, bet vis vien man tai padeda. Ten slypi mano svajonės ir baimės, mano džiaugsmas ir liūdesys... Gera, kai turiu tokį daiktą, kuriame tarp eilučių idėstytas mano gyvenimas. Bet, kad ir kaip man patiktų mano dienoraštis, duok Dieve, kad jis nepakliūtų kam nors į rankas
#19
Parašyta 11 sausio 2012 - 14:22
esu užpildžius porą dienoraščių. nerealu juos kartas nuo karto paskaityti. mąstau, kad dabar tokiose situacijose kokios man buvo elgčiausi ir reaguočiau visai kitaip, bet savu laiku ir bėdos didesnės atrodo.
dar kažkada rašinėjau kažkokiam tinklapyje dienoraštį, kiekvieną dieną ir net turėjau kažkokį pastovų skaitytojų ratą ir jei neparašydavau kokią dieną tai rašinėdavo man, kad parašyčiau. gerai, kad laiku spėjau viską nukopijuoti į word'ą, nes tinklapis užsidarė.
dar kažkada rašinėjau kažkokiam tinklapyje dienoraštį, kiekvieną dieną ir net turėjau kažkokį pastovų skaitytojų ratą ir jei neparašydavau kokią dieną tai rašinėdavo man, kad parašyčiau. gerai, kad laiku spėjau viską nukopijuoti į word'ą, nes tinklapis užsidarė.
Laimė - gera kekšė, reikėtų ją pamokyti, kad nesikabinėtų prie žmonių. Romain Gary
Vartotojų skaito šią temą: 0
narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0