Franz Kafka
#1
Parašyta 05 sausio 2010 - 09:52
F. Kafka amžiumi ir patirtimi artimas ekspresionistų kartai, taip pat didžiųjų filosofų (F. Nyčės, A. Šopenhauerio, S. Kierkegoro, Z. Froido) idėjoms. Jo prozoje žmogus išgyvena asmenybės suskilimą, nori ir bando pabėgti nuo savęs, virsti kažkuo kitu, įsivaizduoja save kaip kitą „aš“. Kūrinių veikėjai nuolat išgyvena baimę, kaltę, dažnai patiria kokią nors iracionalią ar nepagrįstą bausmę.
Santykiai tarp tėvo ir sūnaus ryškus beveik visuose F. Kafkos kūriniuose. Jis jautė nuolatinę tėvo, kaip autoriteto, baimę, tačiau taip pat norėjo prieš jo valdžią protestuoti. F. Kafkos Laiškas tėvui (beje, niekad nepasiekęs adresato), vienas įdomiausių jo autobiografinių dokumentų, yra, tiesiog, nepaprastai išsamus tų liguistų tėvo ir sūnaus santykių liudijimas.
Autorius rašė labai daug, tačiau kruopščiai atrinkinėjo kūrinius, kuriuos laikė vertais publikuoti. Autoriui gyvam esant išėjo dar penkios knygelės: Kūrikas (Der Heizer, atskirai išspausdintas romano Amerika fragmentas, 1913), Metamorfozė (Die Verwandlung, 1915), Nuosprendis (Dar Urteil, 1916), Pataisos darbų kolonijoje (In der Strafkolonie, 1919) ir Kaimo gydytojas (Ein Landarzt, 1919).
1924 m. birželio 3 d. rašytojas mirė. Testamentu F. Kafka pavedė savo artimiausiam draugui rašytojui M. Brodui sudeginti visą jo nespausdintą literatūrinį palikimą – grožinius kūrinius bei jų fragmentus, laiškus ir dienoraščius. Tačiau jis neįvykdė testamento, argumentuodamas, kad šitokio palikimo sunaikinimas būtų per didelis nuostolis literatūrai. Dar daugiau – M. Brodas pats ėmė tvarkyti bei ruošti spaudai F. Kafkos kūrinius, tarp kurių buvo trys romanai – Amerika, Procesas ir Pilis – bei didelis pluoštas novelių, laiškų ir dienoraščių.
Gana anksti Kafkos kūryba buvo susidomėta Lietuvoje. Jau 1939 m. pasirodė pirmoji lietuviška publikacija – novelė Atmestas meistras.
Vertimai į lietuvių kalbą:
Procesas ; Pilis : [romanai] ; Novelės - Vilnius: Vaga, 1994
Procesas ; Pilis : [romanai] ; Novelės - Vilnius: Vaga, 1995
Pataisos kolonijoje : [apsakymai] - Kaunas: Europa, 1994
Laiškas tėvui : [esė] - Vilnius: Vyturys, 1997
Pražuvėlis (Amerika) : [romanai] -Vilnius: Vaga, 1997
Procesas : [romanai] - Vilnius: Vaga,1981
Šakalai ir arabai : [pasakojimai apie gyvūnus] - Vilnius: Vaga, 1999
#2
Parašyta 05 sausio 2010 - 16:38
Man toks susidaro įspūdis, kad skaitai, kaip nuoširdaus autoriaus kūrybą, be kažkokios patetaikos, perdėtų vingrybių.
Atrodo, norisi sugrįžti ir paskaityti dar kartą.Vėl pajusti tą nuotaiką.
#3
Parašyta 12 sausio 2010 - 23:34
Ir iš esmės, tai kol kas vienintelis Kafkos kūrinys, kuris verčia nuliūsti. Visi kiti verčia nusilenkti. (Išskyrus novelę "Pataisos darbų kolonijoje", bet čia kita istorija). Šį rašytoją galėčiau pastatyti į savo 'mėgiamiausių' gretas. Jo kuriamas absurdas, žmogaus menkumas kažko labai mane traukia. Visada malonu pasiimti novelių rinkinį ir paskaitinėti. Kad ir n-tąjį kartą. Kiekvieną kartą skaitant atrandi naujų, užslėptų metaforų, nors dažniausiai visas kūrinys ir yra viena didelė metafora. Kafka labai įtaigiai pavaizduoja siaubą. Kuria labai realią slogią nuotaiką. Ima tada visokios mintys apie žmogaus beprasmiškumą, menkumą, absurdiškumą galvoje maišytis. Su siaubu akyse imi įsivaizduoti visa tai.Atrodo šitokio vidinio siaubo (dėl tuštybės, menkumo) žmogus negalėtų pakelti. Regis tokios šalta ir absurdiška visuomenė net egzistuoti negali.Bet. Ir dar kaip gali.Ir Kafka ta labai genialiai, subtiliai įrodo. Myliu už tai.
Beje, Yoel, kas sutrukdė pabaigti "Pilį"? (: Aš ją baigiau ne per seniausiai. Prisipažinsiu, vienu momentu norėjosi irgi mesti..dėl, regis, nebeįveikiamo absurdo. Bet džiaugiuosi, jog nepadariau to. Kūrinys išties sunkus. Sunku suvokti viską. Kartais net įsivaizduoti, o kartais ir 'pakelti' tą absurdą vaizduotėje. "Pilis" - viena didelė metafora. Baugi, slogi metafora. Bet man paliko įspūdį. Teko ir pasijuokti iš savęs ir žavėtis Kafkos gebėjimu šitaip samprotauti, argumentuoti teiginius. Sakykim, kad ir tie penkių puslapių ilgumo monologai..primityviai sakant: teigia, jog čia yra balta spalva, nors aiškiai matosi, kad pilka. Tada kitas paprieštarauja, o tas teigiantysis sugeba argumentuoti taip, kad visais atžvilgiais jis yra teisus.Painiava, bet užtat kaip linksma, kai linkčioji ties ten, kur sakoma, jog 'balta', o po kelių puslapių linkčioji galva ties ten, kur jau įrodyta, jog 'pilka'. Žavu.
#4
Parašyta 13 sausio 2010 - 23:15
Kahlilas Gibranas
#5
Parašyta 16 sausio 2010 - 15:21
Taigi jei lyginti šiuos du romanus tai jie man pasirodė itin panašūs. Abiejuose jau iš pat pradžių aišku, kad pgr. veikėjai tarsi blaškosi labirinte iš kurio nėra išėjimo ir bet kokios jų pastangos ir siekiai yra tik dar vienas akligatvis. K. įsivelia į kovą, kur priešininkas yra tik spėjamas ar įsivaizduojamas, o visa aplinka kaip kos ištisas voratinklis kur visi yra pavaldūs tai aukščiausiai valdžiai, bet jie visiškai nepaddeda veikėjui priartėti prie jo siekių, o tik dar labiau viską suvelia ir suklaidina.
Į viską žvelgiant kaip į kokią alegoriją tai šie romanai labai pranašiški ir primena totalitarinį valdymą, aišku į viską dar galima žiūrėt ir metafiziškai. Na ir iš vis Kafkos kūryba, manau, itin palanki įvairioms interpretacijoms.
Man asmeniškai Kafka nelabai patinka, na tiesiog nėra man artimas, jo kūrybą man panaši į senus vokiečių ekspresionistų filmus kartu ir įdomu, bet kartu ir nelabai
#6
Parašyta 16 sausio 2010 - 16:15
Pritrūko kantrybės.20 puslapių tebuvo likę, viskas buvo įdomu.Bet paskui per sunku pasidarė.Lyg ir ištęsta truputį.Beje, Yoel, kas sutrukdė pabaigti "Pilį"? (:
#8
Parašyta 29 kovo 2010 - 14:39
Man tai atrodo, kad ne išvažiavo, o numirė jis Labai jau panašus į krikščionišką rojų tas Oklahomos teatras - visi randa savo vietą, visus priima, nieko neatstumia... Ir su pačiu pavadinimu reikėtų pabaigą sieti - "The Man Who Disappeared". Ne žmogus, kuris išvažiavo, bet kuris dingo, pražuvo... Gal ir klaidingai supratau, visko gali būtiPabaiga - nepabaiga. Regis Kafkai parūpo imti ir nutraukti kūrinį, brūkštelti bet ką. Visišką nieką.Banalybę - "išvažiavo..". Nuvylė.
#12
Parašyta 04 liepos 2010 - 22:59
Kiekvienas dalykas gali būti melagingas...
#14
Parašyta 05 liepos 2010 - 13:28
Gėda dabar, slepiuos.
Kiekvienas dalykas gali būti melagingas...
#15
Parašyta 13 liepos 2010 - 12:46
"Amerika" patiko mažiau, o prie novelių lįsti dar nesinori, nors daugelį jau teko skaityti. "Kaimo gydytojas" viena labiausiai įstrigusių.
O šiaip daugiau ar mažiau sutinku su whatever samprotavimais apie Kafkos kūrybą.
#17
Parašyta 29 liepos 2010 - 13:08
"Neskaitykite gerų knygų - skaitykite geriausias" V. Hugo
#18
Parašyta 01 rugpjūčio 2010 - 17:23
Skaičiau jo "Metamorfozės", tai keistokas, bet geras kūrinys, ypač kai panagrinėjau simboliką. Vėliau bandžiau skaityti "Laiškas tėvui", bet buvo žiauriai nuobodu, jau įvadas, pratarmė apie knygą buvo įdomesnė nei pats kūrinys, todėl numečiau nebaigus. Planuoju dar skaityti Procesą ir Ameriką
Man ,,laiškas tėvui" kaip tik nebuvo nuobodus aš ten vos ne ekstazėj buvau beskaitydamas, taigi Dori, ten jo paties Biografija. Man ten alsuote alsuoja dvasingumu ir stiprybe, tokiu savotišku susipirešinimu, užjautimu, susimąstymu....
O kas tau ten taip nepatiko?? |(
Tada kažin ar tau patiks ir ,,Procesas" nes ten nors ir su intriga bet lengvai nuspėjama...tokia sąlyginai nuobodi siužetinė linija, bet vis tiek man lengvai suėjo...
Skaičiau tik Procesą ir labai patiko. Kitos Kafkos knygos kažkaip į rankas nepakliuvo. Beje, aplankiau Kafkos kiemelį Prahoje - vertas dėmesio
O aš buvau jo namuose Rotušės aikštėje, nustabus muziejus tokia bohema jaučiasi...
#19
Parašyta 02 rugpjūčio 2010 - 21:05
"Neskaitykite gerų knygų - skaitykite geriausias" V. Hugo
#20
Parašyta 02 rugpjūčio 2010 - 21:21
Aš žinau, akd ten jo biografija. bet man apie kūrinį buvo skaityti įdomiau nei patį kūrinį labai ilgai save kankinau, nors ir nėra ji stora, bet paskui nusprendžiau mesti ją, nes nebegalėjau savęs versti skaityti
Bet ta prasme kas ten joje tau taip nepatiko? mintis, destymas, kalba? Kad ten apie pacia knyga mazai raso....
Vartotojų skaito šią temą: 0
narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0