Taigi.
Ką galiu pasakyti apie save...
Man septyniolika.Gyvenu Kaune.
Esu intravertė,myliu vienatvę, bet labai branginu laiką, kurį praleidžiu su žmonėmis.
Mėgstu skaityti, gaminti , tiesiog bastytis pėsčiomis arba dviračiu 0-24 ir atrasti ką nors naujo senai pažįstamose vietose ir tuo pačiu savyje.
Klausau muzikos.Bet ne kasdien.
Myliu pasakas.
Dažnai sunkiai susitvarkau su liūdesiu.Kada jaučiuosi "žvėris pasiklydęs svetimame ir nesuprantamame pasaulyje ir nerandantis nei savo tėvynės ,nei oro, nei maisto.", kada pasaulis mane tiesiog išspjauna, išmeta lauk ir nors žinau, kad "juokinga bėjėgiškai kamuotis ištroškus šilumos" vistiek "beviltiškai stengiuosi įsiskverbti į mažą ramų pasaulį ir jame apsiprasti".
Kita vertus aš žiauriai kaifuoju nuo gyvenimo. Kada apsvaigstu nuo naktinio vėjo medžių šakose, sniego girgždesio po kojomis ar ledinio lietaus..
Galima sakyti kad gyvenu tarp liūdesio iki pamišimo ir euforijos.Iki pamišimo.
Taigi.
Malonu prisijungti prie jūsų.Peace.
Cenerentola
Sukūrė
Cenerentola
, Geg 01 2010 09:09
Temoje atsakymų: 66
#5
Parašyta 01 gegužės 2010 - 14:30
Savanoriausiu greičiausiai kad Europoj nors nebūčiau prieš ir kur toliau išvažiuot, pvz. į Aziją ar Afriką.Nežinau ar galiu sakyti, kad esu altruistė, man šiaip patinka padėti žmonėms, bendrauti su vaikais.Tokios veiklos tikslas būtų išplėsti akiratį, pasisemti energijos dvasinės, pabendrauti su skirtingais žmonėmis, išmokti ką nors naujo, atrasti naujų spalvų savyje ir gyvenime...Manau turėčiau puikų laiką ir geros patirties
Ypatingai filosofija nesidomiu, bet perskaitau jei patenka į rankas kas nors iš tos srities
Ypatingai filosofija nesidomiu, bet perskaitau jei patenka į rankas kas nors iš tos srities
Mes patys sprendžiame, kada mums skauda.
[Per Petterson]
[Per Petterson]
#7
Parašyta 04 gegužės 2010 - 12:08
Gaila, kad išsitrynė forumo pranešimai kai kurie, ir nutrūko mūsų diskusija.Taip, kaip tau patiko tavo minėta knyga apie budizmą? Kas labiausiai sužavėjo budizme?
Koks požiūris į krikščionybę?
Koks požiūris į krikščionybę?
Stavroginas jeigu tiki, kad netiki, tai netiki, kad tiki.O jeigu netiki, kad netiki, tai jis netiki.
#10
Parašyta 05 gegužės 2010 - 19:29
budizme patiko tai, kad kitaip negu kriščionybėj ten negąsdina žmonių,kad nėra vieno mistinio asmens garbinimo, kad žmogus pats kuriasi ateitį,kad asmeninės pastangos gali tau padėti o ne stebuklai,šiaip aš dar nedaug apie jį žinau, tiesiog tai ką perskaičiau vien tam, kad tiesiog susipažinčiau su budizmu , man patiko. tikrai ieškosiu daugiau literatūros, bet dabar tai užstrigo dėl mokslų. |(
Mes patys sprendžiame, kada mums skauda.
[Per Petterson]
[Per Petterson]
#12
Parašyta 05 gegužės 2010 - 20:03
Kas dėl krikščionybės..Tikiu, kad buvo tokia istorinė asmenybė kaip Jėzus. Tačiau žinios apie jo stebuklingus sugebėjimus, manau, gerokai perdėtos. Vienu žodžiu, netikiu stebuklu.
Šiaip visos krikščionybės tiesos yra daugiau mažiau priimtinos. Tačiau galvoju, kad Dievas yra mumyse pačiuose o nėra konkretaus, taigi į maldas žiūriu kaip į savęs nuraminimą ( nuo vaikystės turiu gražų ritualą- pasimelsti prieš miegą, persižegnoti.Tada jaučiuosi saugesnė, nuveju baimes, lengviau užmiegu.)
Bžnyčioje irgi apsilankau kartais nuo karto. Mišios man patinka kaip ritualas, tuščioje bažnyčioje pasėdėti mėgstu dėl tos atmosferos, kuri ten tvyro, tik išpažinties neinu.Nemanau, kad kunigas atleis man už tai, ką blogo padarau ir pagerės-taip būtų tik tuo atveju jei aš tikėčiau , kad taip atsitiks.Žmonėms, kurie tikrai tiki tai padeda. Viskas yra mūsų galvoje- jei patikėtume, kad visi blogi darbai bus atleisti, tarkim šeštadienį dvyliktą nusimaudžius ežere, mums lygiai taip pat palengvėtų kaip ir po išpažinties. Prisikėlimu po mirties irgi netikiu.Kaip ir pomirtiniu gyvenimu.Greičiausiai mano nuomonė dar keisis,tačiau dabar manau, kad mirus tiesiog viskas baigiasi.Tuštuma.
Šiaip visos krikščionybės tiesos yra daugiau mažiau priimtinos. Tačiau galvoju, kad Dievas yra mumyse pačiuose o nėra konkretaus, taigi į maldas žiūriu kaip į savęs nuraminimą ( nuo vaikystės turiu gražų ritualą- pasimelsti prieš miegą, persižegnoti.Tada jaučiuosi saugesnė, nuveju baimes, lengviau užmiegu.)
Bžnyčioje irgi apsilankau kartais nuo karto. Mišios man patinka kaip ritualas, tuščioje bažnyčioje pasėdėti mėgstu dėl tos atmosferos, kuri ten tvyro, tik išpažinties neinu.Nemanau, kad kunigas atleis man už tai, ką blogo padarau ir pagerės-taip būtų tik tuo atveju jei aš tikėčiau , kad taip atsitiks.Žmonėms, kurie tikrai tiki tai padeda. Viskas yra mūsų galvoje- jei patikėtume, kad visi blogi darbai bus atleisti, tarkim šeštadienį dvyliktą nusimaudžius ežere, mums lygiai taip pat palengvėtų kaip ir po išpažinties. Prisikėlimu po mirties irgi netikiu.Kaip ir pomirtiniu gyvenimu.Greičiausiai mano nuomonė dar keisis,tačiau dabar manau, kad mirus tiesiog viskas baigiasi.Tuštuma.
Mes patys sprendžiame, kada mums skauda.
[Per Petterson]
[Per Petterson]
#13
Parašyta 05 gegužės 2010 - 20:22
Taip būtų teisinga tavo atveju, kai sakai, jog viskas mūsų galvoje.Krikščionybė yra įdomi tuo, kad ji stengiasi peržengti šias ribas, galbūt dėl to kartu ji ir yra neįtikima.Budizmas nelabai linkęs teigti, kad kažkas yra be mūsų, o krikščionybė teigia lyg ir neįmanomą dalyką, kad tau yra atleidžiama ir dėl to palengvėja, o ne dėl to, kad tu atleidi pats sau ir tau palengvėja.Jeigu kada susidomėsi krikščionybę siūlyčiau paskaityti C.S. Lewi's Tiesiog krikščionybė . O apie budizmą,man pačiam teko skaityti Senasis baltųjų debesų kelias čia trilogija, apie Budos gyvenimą, tiesa aš jos nebaigiau.Daugiausia domiuosi krikščionybės ir budizmo palyginimais, apie tai ir turiu daugiausia veikalų.Viskas yra mūsų galvoje- jei patikėtume, kad visi blogi darbai bus atleisti, tarkim šeštadienį dvyliktą nusimaudžius ežere, mums lygiai taip pat palengvėtų kaip ir po išpažinties
Įdomu, kad sakai, jog po mirties yra tuštuma.Tai gana sunku suvokti mūsų protui, ar ne?
Stavroginas jeigu tiki, kad netiki, tai netiki, kad tiki.O jeigu netiki, kad netiki, tai jis netiki.
#14
Parašyta 05 gegužės 2010 - 20:34
nežinau, man kolkas tai priimtiniausias paaiškinimas.kažkada mirtis buvo man labai baisi- ankstyvoje vaikystėje ,todėl, kad man pasakojo,jog blogi žmonės mirę pateks į pragarą, kur juos kankins, o aš tada nesijaučiau esanti gera.vėliau man buvo tiesiog baisu suvokti, kad vieną dieną mirsiu.
Mes patys sprendžiame, kada mums skauda.
[Per Petterson]
[Per Petterson]
#15
Parašyta 05 gegužės 2010 - 20:39
Taip, įbaugintus žmones visada lengviau valdyti.
Man pragaro/rojaus idėja taip pat sunkiai suvokiama.Ypač kai ji pateikiama tiesiogine prasme, o visai neseniai dar buvo aiškinama, kad tai vieta.Tačiau kai pasikeitė kai kurių teologų įžvalgos ir pragaras/ rojus tapo būsena, lyg ir pasidarė suprantamiau.Budizme taip pat nusipelnome karmą, ir kitame gyvenime galime už tai gauti tam tikras nuobaudas, jeigu taip galima pasakyti.Tikriausiai tikėti, kad nieko nėra yra lengviau negu tikėti, kad kažkas yra.
Man pragaro/rojaus idėja taip pat sunkiai suvokiama.Ypač kai ji pateikiama tiesiogine prasme, o visai neseniai dar buvo aiškinama, kad tai vieta.Tačiau kai pasikeitė kai kurių teologų įžvalgos ir pragaras/ rojus tapo būsena, lyg ir pasidarė suprantamiau.Budizme taip pat nusipelnome karmą, ir kitame gyvenime galime už tai gauti tam tikras nuobaudas, jeigu taip galima pasakyti.Tikriausiai tikėti, kad nieko nėra yra lengviau negu tikėti, kad kažkas yra.
Stavroginas jeigu tiki, kad netiki, tai netiki, kad tiki.O jeigu netiki, kad netiki, tai jis netiki.
#18
Parašyta 05 gegužės 2010 - 20:52
Nežinau ką tau atsakyti..Pasakyčiau, kad tikiu, paprieštaraučiau pati sau , neturiu argumentų , kad galėčiau pagrįst abi mintis. Jei sakyčiau ,kad netikiu, tai nebūtų visiška tiesa. Matyt, aš dar pati sau negaliu tiksliai į tai atsakyt.
Mes patys sprendžiame, kada mums skauda.
[Per Petterson]
[Per Petterson]
#20
Parašyta 05 gegužės 2010 - 21:05
Vienos kokios nors ypatingos neturiu. Šiaip žinau du dalykus:kad "geriausias būdas atsikratyti problemų-jas išspręsti". Ir kad viskas kada nors baigiasi.Sunkumai taip pat.
Dar viena mintis galėtų būti kažkas panašaus į credo : "geriau mirti stačiam, negu gyventi klūpant".
Dar viena mintis galėtų būti kažkas panašaus į credo : "geriau mirti stačiam, negu gyventi klūpant".
Mes patys sprendžiame, kada mums skauda.
[Per Petterson]
[Per Petterson]
Vartotojų skaito šią temą: 0
narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0