Mėgstamiausias knygos veikėjas

jeigu nori is ties stiprios veikejos moters patariu paskaityt ,,Geliu kraujas" pamatysi kokios moterys buna...dar patarciau ,,Carlzas ir Ema" vien del Emos paveikslo, tokios moters kiekvienas vyras noretu....(???)

Parašysiu ir aš - ne tai, kad mėgstamiausius, bet stipriausią įspūdį palikusius. anksčiau irgi mėgdavau tapatinti save su veikėjais, o dabar kaip tik man patinka charakterių įvairovė kartais tik tam tikros jų ypatybės.

F. Dostojevskio "Brolių Karamazovų" Ivanas, vien už jo mintis apie Dievą.

A. Čechovo "Dvikovos" du vienas kitam priešingi veikėjai - Lajevskis ir fon Korenas, pirmasis dėl silpnybių, antrasis - dėl stiprybių

Dar man patiko Ž. P. Sartro "Viršininko vaikystės" pagrindinis herojus - jo blaškymasis ir augimas kaip asmenybės.

Seniau skaitytos R. Merlio knygos "Mirtis - mano amatas" pagrindinis herojus, seniau skaičiau, nepamenu jo vardo, ten apie nacių koncentracijos stovyklos viršininką, žinau, kaip gali patikt toks pagrindinis veikėjas - bet užtat koks pareigos jausmas.

Savo laiku buvau įsimylėjusi Ralfą de Brikasarą iš "Erškėčių paukščių", Kvazimodą iš "Paryžiaus katedra", Valdemarą Michorovskį iš "Raupsuotoji", pagrindinį veikėją iš "Lolitos" - visi tie, kurie myli, bet negali mylėti Dabar įdomesni kitokie "paplaukėliai".

jeigu būtų tema "Nemėgstamiausias knygos veikėjas", tai pirmu numeriu įrašyčiau Belą iš "Saulėlydis"

Kol kas labiau panašesnio į save, kaip kad Raskolnikovas, niekur neradau:}

Kol kas labiau panašesnio į save, kaip kad Raskolnikovas, niekur neradau:}

Megsti bobutes su kirviais galabyt ar jauti nenusakoma troskima isgelbeti visus studentus nuo skolu?

Kol kas labiau panašesnio į save, kaip kad Raskolnikovas, niekur neradau:}

Megsti bobutes su kirviais galabyt ar jauti nenusakoma troskima isgelbeti visus studentus nuo skolu?

hahah. na, turėjau omeny ne jo pragaištingus veiksmus, greičiau jau tas mąstymas, delsimas, charakteris ir buvo panašūs į mane.

Su Raskolnikovu tai keblus dalykas, manau jame kiekvienas gali atrasti dalelę savęs, toks jau jis veikėjas. Pasimetimas, neapsisprendimas, neryžtingumas — tai mums viems gerai pažįstami jausmai, leidžiantys matyti Raskolnikovą kaip labai į save panašų ir artimą žmogų. Labai žmoniškas jo veikėjas. Jo prigimtis — tokia kaip ir mūsų visų, kaip ir tikriausiai daugelio veikėjų, tiesiog Dostojevskis sugebėjo tai išreikšti ypatingai gerai. Juk žiūrint objektyviai, Raskolnikovas buvo tik pamišęs žudikas, nužudęs dargi be aiškios priežasties! Bet viskas perteikta taip, kad vargu ar rasim daug skaitytojų, kuriems Raskolnikovas nepatiko, ar kurie nejautė jam jokio prisirišimo. Toks jau jis veikėjas, tas Raskolnikovas

Su Raskolnikovu tai keblus dalykas, manau jame kiekvienas gali atrasti dalelę savęs, toks jau jis veikėjas. Pasimetimas, neapsisprendimas, neryžtingumas — tai mums viems gerai pažįstami jausmai, leidžiantys matyti Raskolnikovą kaip labai į save panašų ir artimą žmogų. Labai žmoniškas jo veikėjas. Jo prigimtis — tokia kaip ir mūsų visų, kaip ir tikriausiai daugelio veikėjų, tiesiog Dostojevskis sugebėjo tai išreikšti ypatingai gerai. Juk žiūrint objektyviai, Raskolnikovas buvo tik pamišęs žudikas, nužudęs dargi be aiškios priežasties! Bet viskas perteikta taip, kad vargu ar rasim daug skaitytojų, kuriems Raskolnikovas nepatiko, ar kurie nejautė jam jokio prisirišimo. Toks jau jis veikėjas, tas Raskolnikovas

o as kaip tik save matau Razumichine. kazkodel....Man jis toks savas savas, kad as rodos tas vietas skaityciau ir skaityciau kur jis kalba.

Su Raskolnikovu tai keblus dalykas, manau jame kiekvienas gali atrasti dalelę savęs, toks jau jis veikėjas. Pasimetimas, neapsisprendimas, neryžtingumas — tai mums viems gerai pažįstami jausmai, leidžiantys matyti Raskolnikovą kaip labai į save panašų ir artimą žmogų. Labai žmoniškas jo veikėjas. Jo prigimtis — tokia kaip ir mūsų visų, kaip ir tikriausiai daugelio veikėjų, tiesiog Dostojevskis sugebėjo tai išreikšti ypatingai gerai. Juk žiūrint objektyviai, Raskolnikovas buvo tik pamišęs žudikas, nužudęs dargi be aiškios priežasties! Bet viskas perteikta taip, kad vargu ar rasim daug skaitytojų, kuriems Raskolnikovas nepatiko, ar kurie nejautė jam jokio prisirišimo. Toks jau jis veikėjas, tas Raskolnikovas

o as kaip tik save matau Razumichine. kazkodel....Man jis toks savas savas, kad as rodos tas vietas skaityciau ir skaityciau kur jis kalba.

Razumichinas tai visai kitas reikalas. Jis greičiau mano idealas, tiksliau labai arti idealo. Nors ir pastebiu panašių bruožų tarp savęs ir jo, greičiau tai yra toks žmogus, kokiu norėčiau būti, bet, deja, neesu... Raskolnikovas man artimesnis, nes jis turi daugiau trūkumų, o aš ir pati jų turiu begalę

Daktaras Rijė iš A.Camus ,,Maras"