sveika
man tiesa pasakius religines diskusijos idomios, nezinau kodel, tiesiog daznai prie ju prisijungiu. neatsispirsiu ir si karta.
is tavo postu supratau jog laikaisi nuomones, kad kiekvienas esam savo likimo kalvis, pataisyk jei klystu
pastebejau, kad i Teodoro uzklausa apie tikejima evoliucija pabrezei zodi "netikiu". as pilnai sutinku, kad i evoliucija tiketi nereikia, nes kaip pati sakei mokslas ne dogma, o metodas
taciau kad klausimas neliktu neisbaigtas del savoku skirtumo suformuluosiu klausima kitaip.
kokia visatos su(si)kurimo, musu egzistavimo Zemeje teorija tau yra priimtiniausia?
gal ir idomios jos, bet, dazniausiai, susidurus skirtingoms nuomonems religiniais klausimais, tokios diskusijos niekur nenuveda.
matai, man pats zodis likimas nera priimtinas ta reiksme, kuria dazniausiai vartojamas, bet siaip - be abejo! Taip, mes patys esame atsakingi uz tai, kaip gyvename, patys ta gyvenima kuriame ir panasiai.
i tavo klausima atsakysiu sitaip: kai pasigilini i Visatos [turint omeny, kad laisvai gali buti, jog ne vieninteles] mastus ir paziuri, kur mes esam Vietines galaktikos superspieciuj... lengviau tada suvokti, kad nesam kazkokie baisiai svarbus - atsitiktinumo isdava, ir tiek. Aisku, jau girdziu klausima, taip, bet kas sukure visa kita! Fizika, kas daugiau. Tad, be abejo, idomu aiskintis, kokiems desniams paklustam, pazinti Visatos istorija, bet nemanau cia esant kazkokios fundamentalios musu egzistencijos prasmes ar tikslo. Mazaisiais mastais - ta prasme kuriames patys.
Teodorai, ne. Nemanau, kad kreipciausi. Esu apie tai pagalvojusi - tiesa sakant, iki kokiu vienuolikos metu kas nakti melsdavausi, ir siaip su Dievu kalbedavau, nors ne tada netikejau, kad jis yra visa ko kurejas [skaityt anksti pradejau]. Maldos ramina ir koncentruoja, bet to siekti galima [ir reikia, imho] kitais budais; kaip minejau - suvokiu religijos pointa, bet man.to.nereikia.