Žmogui čia matyt per rimti klausimai pasirodė....
Ne,tiesiog buvau truputi atitrūkęs nuo kibernetikos
Taigi dėl Dievo,kartais tikiu kartais ne,ir tiesa
sakant nenorių rinktis kažkurios pusės,nes jei renkiesi baltą tai netenki progos mėgautis juoda,aišku bus
kas pasakys,kad mokyčiausi mylėti spalvas,bet man patinka sau įrodinėti kad Dievas yra arba kad jo nėra,
bet remiantis savo patirtimi,o ne mokslinėmis knygomis arba atvirkščiai dvasinėmis.Tikėjimas dėl
tikėjimo tai man nepriimtinas,kai yra sakoma,kad tikėti reikia ir viskas.Kartais pagalvoju,kad ateizmas
dabartinėje visuomenėja reiškia,kad esi modernus,apsiskaitęs ir t.t kaip pavyzdį norėčiau paminėt
situacija iš Fiodoro "Demonu" kai studentė grįžo atostogų ir tik įėjus pro duris rėžė "Dievo nėra".
Kartais pagalvoju,kad žmogus yra Dievas,nes jis įkūnija džiaugsmą/liūdesį jis myli/nekenčia ir t.t
Aš nežinau kodėl žmonėms taip norisi padėti ta tašką,kodėl jie bijo kablelių ar klaustukų.
Aš daug ko nežinau ir nesuprantu,kažin ar būčiau laimingesnis jei žinočiau.
Nepavyko taip plačiai kaip norėjau,bet neturiu didelės kompetencijos šiuo klausimu,taigi atsiprašau
jei nuvyliau.