Na ok
Tai knyga apie vejavaikiškus nuotykius ir auklės darbą.
Atspėk knygą
Sukūrė
Brownas
, Bal 09 2009 13:51
Temoje atsakymų: 157
#63
Parašyta 16 vasario 2010 - 21:22
va turiu aš jum čia pagrindinės veikėjos aprašymas:
Prieš Vitoldą stovėjo tamsiaveidė mergaitė, neliesa, suknelė vos iki kelių rodė apdraskytas rudas kojytes. išdidžiai užrietė galvelę, apaugusią neapsakomai papurusiomis garbanomis iki pečių; jos atrodė taip, lyg niekada nebūtų mačiusios šukų. Ypač nepaprasta buvo tų susisukusių garbanų spalva. Išsidraikiusios ir pasipūtusios, jos kaitaliojo spalvą, kuri buvo panaši į šviežiai išlukštentus kaštonus... Veidelis buvo labai įdegęs... ir labai vaikiškas.
Prieš Vitoldą stovėjo tamsiaveidė mergaitė, neliesa, suknelė vos iki kelių rodė apdraskytas rudas kojytes. išdidžiai užrietė galvelę, apaugusią neapsakomai papurusiomis garbanomis iki pečių; jos atrodė taip, lyg niekada nebūtų mačiusios šukų. Ypač nepaprasta buvo tų susisukusių garbanų spalva. Išsidraikiusios ir pasipūtusios, jos kaitaliojo spalvą, kuri buvo panaši į šviežiai išlukštentus kaštonus... Veidelis buvo labai įdegęs... ir labai vaikiškas.
#65
Parašyta 17 vasario 2010 - 12:25
Patyčios, žiaurus kerštas- tai man sufleravo, turėjau tokią nuojautą, kad čia ta knyga gali būti.Be abejo. Tai turbut viena is geriausiu mano skaitytu knygu. Labai sauni knyga, ir vien del to, kad knygoje aprasoma siuolaikine problema, kuri virsta katastrofa.
Tik dabar man idomu, kaip tu zinojai is kur citata, neskaitęs knygos?
Stavroginas jeigu tiki, kad netiki, tai netiki, kad tiki.O jeigu netiki, kad netiki, tai jis netiki.
#75
Parašyta 30 balandžio 2010 - 17:08
"Viskas dabar eina atbulai. Kaip kartais būna kine, kai žmonės šokinėja iš vandens ant tramplino. Ateina rugsėjis, uždarai langus,kuriuos atidarei vasaros pradžioje, numeti sportinius batelius, kuriuos apsiavei irgi tada,auuniesi sunkiais batais,kuriuos numetei birželio mėnesį.Žmonės skubiai neria į namus kaip gegutė į laikrodį,atkukavusi valandas.Kątik verandose knibždėjo žmonės,plepėdami be galo, be krašto.Ir staiga durys užsitrenkė, kalbos nutilo, tik lapai tarsi pamišę krinta nuo medžių."
Tai citata iš knygos drąsiai galinčios vadintis klasikine,apie jaunystę ir senatvę, gamtą, mirtį, žmones..
Tai citata iš knygos drąsiai galinčios vadintis klasikine,apie jaunystę ir senatvę, gamtą, mirtį, žmones..
Mes patys sprendžiame, kada mums skauda.
[Per Petterson]
[Per Petterson]
#80
Parašyta 22 birželio 2010 - 09:37
"Kartą 1955-ųjų rugsėjo pabaigoj per patį vidudienį šokau į išvykstantį iš Los Andželo prekinį, užsiropščiau ant platformos, atsiguliau, pasikišęs po galva kuprinę, užmetęs koją ant kojos, ir įsižiūrėjau į debesis, o mes tuo metu riedėjom į šiaurę, Santa Barbaros link."
Vartotojų skaito šią temą: 0
narių: 0, svečių: 0, slaptų narių: 0