Temoje atsakymų: 157

[cloudmaker]

Jo, tikrai

[Lyja]

Na, visgi, kad visai nesustotume:

Tai Džono Golsvorčio "Forsaitų saga".

Siūlau ateity numatyti, kiek laiko neatspėjus, parašoma papildoma užuomina, arba "pasiduodama", kad nebūtų labai ilgų užstrigimų.

[devilrun]

paprastai taip ir darome, tik Teodoras uzmigo.

[Teodoras]

Atspejot...ir as neuzmigau, tik jus per ilgai speliojat...

[Dori]

Tai, ką dabar spėlioti?

[Lyja]

Atspejot...ir as neuzmigau, tik jus per ilgai speliojat...

Galėjai duot papildomą užuominą.

Tai, ką dabar spėlioti?

Gal Tu, Dori, ir pasiūlyk

[Dori]

Knygoje nei vienas veikėjas nevadinamas vardu;
Autorius Nobelio premijos laureatas;
Rašytojas nepripažįsta skyrybos ženklų, išskyrūs tašką ir kablelį.

Kokia tai knyga?

[devilrun]

Aklumas?

[Dori]

na va, kokį lengvą daviau, tu teisi

[devilrun]

as jums irgi nobelista tuomet pacituosiu.

Nesuprantu zmoniu, kurie sakosi neturi laiko galvoti. As galiu galvoti be galo. Ar sveriu darzoves, ar klientus aptarnauju, pesuosi ar miegu su Meri, ar su vaikais kariauju, - ne vienas is siu darbu nesudrumscia lygiagreciai vykstancio mastymo, svarstymo, speliojimo. Tikriausiai kiekvienam taip.

[Le Meute]

Mūsų nerimo žiema?

[devilrun]

taip!!!! Myliu tave, kad atspejai

[Le Meute]

Gera knyga įsimena ir ją nėra sunku atspėt ir iš mažos ištraukos

Čia žymaus lietuvių rašytojo:
Kažkas trinkteli ir aš pabundu. Turbūt paleistos bažnyčios durys. Turbūt maldaknygė, ant kurios pasidėjęs galvą miegojau, išslydo ir nukritusi ant grindų pažadino mane. Turbūt tai Marijos nuotrauka, iškritusi iš maldaknygės. Mano Marijos, kurios veidą matau labai ryškiai, apšviestą kišeninio žibintuvėlio, nors atrodo, lyg spigintų operacinės lempos, tačiau ne aš lenkiuosi prie jo, tai jis tolsta nuo manęs, tolsta ir temsta, o aš vis krentu į tuštumą...

[Dori]

"Altorių šešėly"?

[SakaiŽinai]

taip!!!! Myliu tave, kad atspejai

Gaila, kad aš nesuspėjau.. ;}}

[Le Meute]

"Altorių šešėly"?

Ne, čia šiuolaikinio rašytojo

[Griūk_negyvas]

Škėmos 'Čelesta'?

[Le Meute]

Ne, rašytojas gyvas.
Moterys - tokie sutvėrimai, kurie yra labiau tamsos nei šviesos. Galbūt ne visada, galbūt retkarčiais. Atrodo, kad jos netgi kartais turi sielą, o kartais - ne. [...] Jaučiame abipusę simpatiją, nors ji baisi kaip BTR'as, su akiniais, ilga nosim, ilgais riebaluotais plaukais, kurių galai visi iki vieno šakoti. Aiškiai neturi jokios sielos. Dar po dviejų šimtų ji kažkodėl pasikeičia, nosis patrumpėja, akiniai įgauna ,,inteligentiškų" priedų, o kavinėje atsiradus jaukiai prietemai ir plaukai nebe tokie panašūs į gorgonės šukuoseną. Dar po šimto penkiasdešimties [...] toks tauriai tragiškas atrodo man jos veidas ir tokia didinga jos siela.

[Itakė]

Galgi S. Parulskio „Trys sekundės dangaus“?

[Le Meute]

Taip teisingai