Temoje atsakymų: 152

[whatever]

Na kol kas vis dar lyg ir egzistuojame.

[Teodoras]

Na kol kas vis dar lyg ir egzistuojame.

ir kas is to? is gyvenimo prasmes nera, is mirties irgi, is egzistencijos irgi.

[whatever]

Ar isivaizduojate koks zmogaus kuno irimas yra pasibaisetinas, nieko nera baisiau, kaip gyventi zinant, kad taves nebeprisimins, kad nugevensi gyvenima bereikalingai. Taip kalbedami tiesiog atimate paskutine zmogaus vilti tiketi, bent tuo, jog esame sis tas, bet ne niekas...

Kabliuką radau už kurio nepatingėsiu užsikabinti. Jums yra sakoma: Nėra Objektyvios Prasmės. Kodėl nenorite tuo patikėti? Pvz. Jums nėra nieko baisiau gyventi žinant, jog po to Jūsų niekas neprisimins. Tai, galima manyti, yra Jūsų tikslas, kažkokia prasmė. Jūsų gyvenimo prasmė kažką tokio nuveikti, kad po to neliktumėt užmirštas. Bet ne mano. Man neatrodo, jog jeigu manęs niekas neprisimins, mano gyvenimas bus bereikalingas. Tai man visiškai neatrodo baisu. Pagavot? Kaip kažkas sakė, gali egzistuoti tik subjektyvios prasmės, kurias patys išsikeliam.

[whatever]

Na kol kas vis dar lyg ir egzistuojame.

ir kas is to? is gyvenimo prasmes nera, is mirties irgi, is egzistencijos irgi.

Ir tas, kad objektyvios prasmės nėra (: (Kaip jau kažkas gražiai sakė prieš kažkiek laiko)

[Teodoras]

Ar isivaizduojate koks zmogaus kuno irimas yra pasibaisetinas, nieko nera baisiau, kaip gyventi zinant, kad taves nebeprisimins, kad nugevensi gyvenima bereikalingai. Taip kalbedami tiesiog atimate paskutine zmogaus vilti tiketi, bent tuo, jog esame sis tas, bet ne niekas...

Kabliuką radau už kurio nepatingėsiu užsikabinti. Jums yra sakoma: Nėra Objektyvios Prasmės. Kodėl nenorite tuo patikėti? Pvz. Jums nėra nieko baisiau gyventi žinant, jog po to Jūsų niekas neprisimins. Tai, galima manyti, yra Jūsų tikslas, kažkokia prasmė. Jūsų gyvenimo prasmė kažką tokio nuveikti, kad po to neliktumėt užmirštas. Bet ne mano. Man neatrodo, jog jeigu manęs niekas neprisimins, mano gyvenimas bus bereikalingas. Tai man visiškai neatrodo baisu. Pagavot? Kaip kažkas sakė, gali egzistuoti tik subjektyvios prasmės, kurias patys išsikeliam.

As apie save nekalbejau...bet cia reikia tvirtinti, kad ir pats didziausias abejinguolis sirdies gilumoje nori buti nepamirsta. Tvirtink ka nori, o as sakysiu, kad tu neteisus...paklausk bent vieno sutikto gatveje ir jis patvirtins, kad gal ir noretu, buti prisimintas po 100 ar 200 metu...

[whatever]

Tada išties aš nežinau kokio velnio dar gaištu laiką su Jumis. Baisiai mane erzina tokie teisuoliai. Tiksliau - manantys, jog yra teisūs. Kodėl Jūs sprendžiate už visus? Kodėl aš turėčiau norėti, kad mane prisimintų? Man išties jokio skirtumo, kad ir kaip sunku būtų Jums patikėti. O savo svajonių ar gyvenimo prasmių nederėtų prikišti kitam. Remiatės, pasakysiu, debiliškais argumentais "paklausk gatvėje"..Yeah.

[SakaiŽinai]

Kodėl žmonės nesižudo? Tai labai sudėtingas dalykas.. Kai kurie žmonės paprasčiausiai į viską žiūri subjektyviai ir net nesusimąsto apie objektyvią gyvenimo prasmę. Instinktai, genai, aplinka, visuomenė, tikėjimas, auklėjimas ir dar daugelis kitų dalykų yra įskiepyti žmogui į kraują, protą, jausmus, kurie ir gali neleisti, pakelti rankos prieš save. Nuo pat gimimo mes į viską pasaulyje, žiūrime subjektyviai, o tada kada žmogus susimąsto apie "objektyvą" (jeigu susimąsto) jis jau būna paklojas pamatus savo ir kas svarbiausią kitų gyvenime. Mes esame atsakingi ar tiesiog reikalingi kitiems žmonėms, o mūsų nusižudymas pasunkintų jų gyvenimus. O to turbūt daugelis nenorėtu. Aišku, tada galima sakyti, kad gyvename dėl kitų, bet ir tai gali būti netiesa. Jeigu aš gyvenu ir man patinka gyventi. Turiu tikslų ir siekiu jų gyvenime. O gal net nebūtinai kažkokių tikslų, jei paprasčiausiai mane tenkina mano gyvenimas, aš jaučiuosi gerai arba tikiuosi, kad ateityje juosiuosi gerai. Tai kodėl aš turėčiau žudytis, vien todėl, kad gyvenimas neturi prasmės?(O gal vis dėl to turi, ką mes žinome? Čia įsijungia žmogiškasis bailumas) Ir išvis, kodėl viskas turi turėti prasmę?

[Teodoras]

Tada išties aš nežinau kokio velnio dar gaištu laiką su Jumis. Baisiai mane erzina tokie teisuoliai. Tiksliau - manantys, jog yra teisūs. Kodėl Jūs sprendžiate už visus? Kodėl aš turėčiau norėti, kad mane prisimintų? Man išties jokio skirtumo, kad ir kaip sunku būtų Jums patikėti. O savo svajonių ar gyvenimo prasmių nederėtų prikišti kitam. Remiatės, pasakysiu, debiliškais argumentais "paklausk gatvėje"..Yeah.

pirmiausia as nekisi savo tiesu, nes jeigu imciau kisti, tai jau butu visiskai kitoks poziuris, negu as cia destau. Cia tera filosofavimas ir tiek...Visu antra issireiskimas ,,debiliskas" argumentuoja ne tamstos naudai. Taip pasakytu tik tas, kuriam penekeri ar seseri metai ir kuris mazai ka supranta apie gyvenima arba dedasi daug zinas...


Sakaizinai: o argi mes itakojame kitus? Is esmes cia galiu pasiremti masonais, kurie teigia: vienybe (t.y. aplinka) yra svarbi, o individualumas kiek pats sugeba dalyvauti siame absoliuto procese. Tai, jeigu mes manome, kad gyvenimas mums yra niekas, vadinasi nedalyvaujame vienybes kurime, o tai reiskia, jog musu apskritai nereikia nei mums patiems, nei aplinkai. Ir cia tie visi prisidengimai kitais, skausmu, tera niekai. Zmogus yra drasus tiek itke drasus.

[whatever]

Tvirtink ka nori, o as sakysiu, kad tu neteisus...

Nekišat savo tiesų?
Na, jeigu žodis 'debiliškais' nepatinka, galima pakeisti 'idiotiškais'. Jokio skirtumo.

[Teodoras]

Tvirtink ka nori, o as sakysiu, kad tu neteisus...

Nekišat savo tiesų?
Na, jeigu žodis 'debiliškais' nepatinka, galima pakeisti 'idiotiškais'. Jokio skirtumo.

cia as kalbu ne apie save, cia toks posakis ir tiek...jeigu as kisciau savo nuomone sakyciau visiskai kitaip. Tamsta matosi, kad neskiriat posakio nuo tiesiogines kalbos, apgailetina.

Ir as kalbejau ne apie zodzio ,,debiliskas" sinonimus, o apie pacia jo reiksme. Siauras jusu mastymas tik tiek galiu pasakyt tamsta.

[whatever]

Aš tiesiog nebeturiu žodžių. Tikrai nesuprantu Jūsų, tik manding čia būtent Jūs ir neskiriate posakių nuo teiginių..

[Teodoras]

Aš tiesiog nebeturiu žodžių. Tikrai nesuprantu Jūsų, tik manding čia būtent Jūs ir neskiriate posakių nuo teisignių..

Daleiskim....kiekvienas kaltina kita, bet ne save...

[SakaiŽinai]

Na, nesiplėsiu, nes iš kitų pavyzdžių, matau, kad tai bus beprasmiška. Tik norėjau pasakyti, kad gyvenime nėra viskas taip paprasta ir vienpusiška, kad kažkokias masonų formules, būtų galima pritaikyti žmonių gyvenimams ir tikėtis, kad čia visiška tiesa.

[SakaiŽinai]

O dėl įtakos darymo.. Vėl vienareikšmiškai negalima atsakyti. Vieni labiau daro įtaką, kiti mažiau, o kiti galbūt išvis nedaro įtakos.

[Teodoras]

O dėl įtakos darymo.. Vėl vienareikšmiškai negalima atsakyti. Vieni labai daro įtaką, kiti mažiau, o kiti galbūt išvis nedaro įtakos.

o gerai jeigu zmogus yra vienas, neturi nei giminiu, nei seimos, nei draugu, vienu zodziu jis nereikalingas nei sau, nei kitiems, nei pasauliui. Kokia tada prasme jam gyventi?

[SakaiŽinai]

Parašiau ilgą postą ir supratau, kad bereikalingai rašiau, nes neįsiskaičiau iki galo.. Tai mes kalbame apie žmogų, kuris yra nelaimingas, atstumtas ir nepriimtas kitų, bei pačio savęs? Tai toks žmogus, jeigu jis neturi gyvenime jokių tikslų kaip pvz: tapti bokso čempionu, parašyti knygą, uždirbti milijoną, atsiduoti tikėjimui ir Dievui ar pagaliau stengtis sukurti šeimą, susirasti draugų... Neturi jokių tikslų ir kas svarbiausia vilties, kad kažkas pasikeis, nereikalingas nei sau, nei kitiems, kaip jūs sakėte, tai jo gyvenimas ir neturi jokios prasmės. Reiktų paminėti, kad būtent tokie žmonės dažniausiai ir žudosi. Kitų nepriimti, vieniši..

[Teodoras]

Parašiau ilgą postą ir supratau, kad bereikalingai rašiau, nes neįsiskaičiau iki galo.. Tai mes kalbame apie žmogų, kuris yra nelaimingas, atstumtas ir nepriimtas kitų, bei pačio savęs? Tai toks žmogus, jeigu jis neturi gyvenime jokių tikslų kaip pvz: tapti bokso čempionu, parašyti knygą, uždirbti milijoną, atsiduoti tikėjimui ir Dievui ar pagaliau stengtis sukurti šeimą, susirasti draugų... Neturi jokių tikslų ir kas svarbiausia vilties, kad kažkas pasikeis, nereikalingas nei sau, nei kitiems, kaip jūs sakėte, tai jo gyvenimas ir neturi jokios prasmės. Reiktų paminėti, kad būtent tokie žmonės dažniausiai ir žudosi. Kitų nepriimti, vieniši..

bet jeigu jis turi tikslu, taciau aplinka jo nepriima. Na, pvz. zmogus yra idealistas, romantikas, jautrus, svelnus ir pan...o aplinka is jo juokiasi, jo nepripazista, atstumia is esmes jam nera jokiu budu sukurti nei seimos, nei ka nors pasiekti, nes jo mintys yra gniuzdomos. bet jis nesizudo vien todel, kad bijo, jog taip gali buti ir kitame gyvenime(nu, cia jeigu kitas gyvenimas apskritai yra)...

[SakaiŽinai]

Parašiau ilgą postą ir supratau, kad bereikalingai rašiau, nes neįsiskaičiau iki galo.. Tai mes kalbame apie žmogų, kuris yra nelaimingas, atstumtas ir nepriimtas kitų, bei pačio savęs? Tai toks žmogus, jeigu jis neturi gyvenime jokių tikslų kaip pvz: tapti bokso čempionu, parašyti knygą, uždirbti milijoną, atsiduoti tikėjimui ir Dievui ar pagaliau stengtis sukurti šeimą, susirasti draugų... Neturi jokių tikslų ir kas svarbiausia vilties, kad kažkas pasikeis, nereikalingas nei sau, nei kitiems, kaip jūs sakėte, tai jo gyvenimas ir neturi jokios prasmės. Reiktų paminėti, kad būtent tokie žmonės dažniausiai ir žudosi. Kitų nepriimti, vieniši..

bet jeigu jis turi tikslu, taciau aplinka jo nepriima. Na, pvz. zmogus yra idealistas, romantikas, jautrus, svelnus ir pan...o aplinka is jo juokiasi, jo nepripazista, atstumia is esmes jam nera jokiu budu sukurti nei seimos, nei ka nors pasiekti, nes jo mintys yra gniuzdomos. bet jis nesizudo vien todel, kad bijo, jog taip gali buti ir kitame gyvenime(nu, cia jeigu kitas gyvenimas apskritai yra)...

Tai labai skaudus dalykas. Retas žmogus sugeba veikti be kitų palaikymo, paskatinimo. Aristotelis yra pasakęs "Kad gyventų vienas, žmogus turi būti arba gyvulys, arba Dievas." O jeigu jis ir jo mintys ne tik, kad nesulaukia jokio palaikymo, bet yra dar ir gniuždomos, išjuokiamos, tai tikrai yra suprantamas žmogaus noras pasitraukti iš gyvenimo.
Tikėjimas.. Va kas yra tikra jėga. Tvirtam tikėjimui, nebaisūs jokie pavojai ir negandos. Manau labai daug žmonių, tik tikėjimo vedami nenuleisdavo rankų, gyvendavo toliau, nors jų gyvenimas buvo tik viena didelė kančia. Toks žmogus būtų vienas iš jų, Teodorai.. "Savižudybė – amžinas atsakymas į laikiną klausimą" kaip kažkas yra pasakęs. Tūkstančiai žmonių kentėjo ir kenčia. Nors visi jų nenutraukia savo gyvenimo, dėl skirtingų priežasčių.

[Teodoras]

va, dabar as sutinku su tavim. Visa savo sirdimi sutinku su tuo ka paresei...

[Lota]

Vat vat, SakaiŽinai iš tiesų labai gerai parašė, taip pat sutinku