Temoje atsakymų: 81

[Reisende]

Aš mėgstu skaityti tyloje (kiek tai įmanoma). Dar autobuse, nes kelione namo trunka virš valandos. Įpratau skaityti vonioje, nes ji labai atplaiduoja, tik kartais užsiskaitau ir vanduo atšala O šiaip kai knyga užkabina, nešiojuos ją visur ir visada, aplinka visai nebeegzistuoja, lieka tik mechaniniai judesiai, o akys įbestos į knygą

[Vėjo_Nublokšta]

O čia galima sužinoti koks maždaug mūsų skaitymo greitis:
http://www.mindgasmic.com/speed.htm

[gile]

Aš mėgstu skaityti tyloje (kiek tai įmanoma). Dar autobuse, nes kelione namo trunka virš valandos. Įpratau skaityti vonioje, nes ji labai atplaiduoja, tik kartais užsiskaitau ir vanduo atšala O šiaip kai knyga užkabina, nešiojuos ją visur ir visada, aplinka visai nebeegzistuoja, lieka tik mechaniniai judesiai, o akys įbestos į knygą

O man patinka viešam transporte skaityti klausant muzikos... Tiksliau tai muzikos negirdžiu, bet ir aplinka ne taip braunasi į knygos turinį. O judesių mechanizmas - išvis stebuklas, nes ne kartą buvo, kad pastebėdavau, kad stulpą apėjau, jau gerokai paėjus į priekį.

Puslapius anksčiau irgi skaičiuodavau, ir anksčiau visad sugalvodavau, kiek puslapių dabar turiu perskaityti, ir tiek ir skaitydavau (arba daugiau, bet jokiu būdu ne mažiau), tai nežinau ar čia iš to išplaukė, ar ne visai, bet dabar niekad negaliu ramiai padėti knygos, jei įpusėtas skyrius, visada turiu jį baigti. Aišku, atsižvelgiant į knygos struktūrą, daromos išimtys

Beje, o kaip mokantis? Pvz, jei mokausi ne naktį, tai tyla namuose neįmanoma, tai tada irgi ausinuką įsijungiu, bet nustatymus pakeičiu, kad kartotų tą pačią vieną dainą (egzaminų metu kartais tenka padainuot )
Ir mintis patikusias nusirašau, bet ne visų knygų, tai dabar net nefiksuoju, ką skaitau, o kažkada tai aprašydavau kiekvieną perskaitytą... Oi darbšti buvau...

[z696]

Nežinau ar čia įprotis ar kas kita, tačiau visada, kai tik pradedu skaityti tarytum sustingstu, net pačioje nepatogiausioje pozoje. O po kokios valandos skaitymo, kai reikia pasijudinti ima viską skaudėti...

Čia biški nukrypsiu nuo temos, bet šiame forume aš esu, kaip ir naujokė, tad paskaičius jūsu komentarus, kad per kelis metus viš 200/ 300 knygų perskatote ir jums to maža, tai neisižeiskite, bet susidaro toks įspudis kad sėdite su centimetro storumo akiniais ir laisvalaikį tik skaitot, skaitot, skaitot... kokia viso to prasmė?!

[Brownas]

Nežinau ar čia įprotis ar kas kita, tačiau visada, kai tik pradedu skaityti tarytum sustingstu, net pačioje nepatogiausioje pozoje. O po kokios valandos skaitymo, kai reikia pasijudinti ima viską skaudėti...

Čia biški nukrypsiu nuo temos, bet šiame forume aš esu, kaip ir naujokė, tad paskaičius jūsu komentarus, kad per kelis metus viš 200/ 300 knygų perskatote ir jums to maža, tai neisižeiskite, bet susidaro toks įspudis kad sėdite su centimetro storumo akiniais ir laisvalaikį tik skaitot, skaitot, skaitot... kokia viso to prasmė?!

Kas sakė, kad maža?
Vieni knygas skaito atsipalaidavimui, kiti pažinimo ar moksliniais sumetimais. Kokia to prasmė? Čia turbūt prasmę kiekvienas suvokia, priklausomai nuo sau keliamų tikslų ar norų. Jei nori būti tipine vidutinybe, tai plauk pasroviui, niekuo nesidomėk ir net nebandyk kur nors įžvelgti prasmės. (Netaikau to vien knygų skaitymui)

[whatever]

kokia viso to prasmė?!

O kas yra labiau prasminga?

[Vėjo_Nublokšta]

Žiūriu vieni įpročiai dingsta kiti atsiranda. Bet visi kažkuo panašus buvo.
Kažkada skaitydavau, bent valandą prieš miegą.
O dabar kai turiu laisvesnį rytą niekur neskubu. Pasigaminu skanios kvapnios kavos, atsigulu ir bent mažiausia valandą pabunų knygos pasaulyje. Taip ir pabundu ir jaučiuosi dar geriau pailsėjusi nei po miego.

[z696]

O kas yra labiau prasminga?

Aš turėjau omenį , kokia prasmė skaityti šimtus knygų, kaip kiti sako: o jėtau apsileidau dvi knygas per mėnesį teperskaičiau. Tai man kažkaip beprasmiška atrodo. Ypač kai žmogus pasiima knyga į rankas ir nebepamena ar skitė ar neskaitė. Na žodžiu aš tik pasakau savo nuomonę.

[Brownas]

Aš turėjau omenį , kokia prasmė skaityti šimtus knygų, kaip kiti sako: o jėtau apsileidau dvi knygas per mėnesį teperskaičiau. Tai man kažkaip beprasmiška atrodo. Ypač kai žmogus pasiima knyga į rankas ir nebepamena ar skitė ar neskaitė. Na žodžiu aš tik pasakau savo nuomonę.

Jei perskaitai daug knygų, tai natūralu, kad tam tikras perskaitytos knygos detalės pasimiršta. Sutinku su tuo, kad nereikia skaityti vien tik dėl skaitymo kaip kokio mados vaikymosi (bet šiame forume tokių dalyvių lyg ir nepastebėjau)

O dėl to, kad žmogus skundžiasi, kad perskaitė nedaug knygų, tai turbūt dėl to, kad kiti reikalai „suvalgo“ didelę laisvalaikio dalį ir tiesiog nebelieka laiko savo mėgiamam pomėgiui.

Vertinu tavo nuomonę ir dėkui, kad ją čia išsakei.

[keuleskunas]

Žiūriu vieni įpročiai dingsta kiti atsiranda. Bet visi kažkuo panašus buvo.
Kažkada skaitydavau, bent valandą prieš miegą.
O dabar kai turiu laisvesnį rytą niekur neskubu. Pasigaminu skanios kvapnios kavos, atsigulu ir bent mažiausia valandą pabunų knygos pasaulyje. Taip ir pabundu ir jaučiuosi dar geriau pailsėjusi nei po miego.

Šiaip pritariu išsakytai nuomonei. Aš pati skaitau ganėtinai ne daug, nes vis kažkas kitas sutrukdo ar nebūna ūpo, bet kai skaitau, labai atsirenku ir įsitraukiu į knygą šimtu procentu. Kažkaip, bent jau galvojant konkrečiai apie save, jei skaityčiau daug daugiau (lyg konvejeriu), tai tokio knygos įsileidimo į save tikrai nebūtų.

[whatever]

Aš turėjau omenį , kokia prasmė skaityti šimtus knygų, kaip kiti sako: o jėtau apsileidau dvi knygas per mėnesį teperskaičiau. Tai man kažkaip beprasmiška atrodo. Ypač kai žmogus pasiima knyga į rankas ir nebepamena ar skitė ar neskaitė. Na žodžiu aš tik pasakau savo nuomonę.

O kodėl nėra prasminga skaityti šitiek knygų? (Kalbėkim apie tuo žmones, kurie skaito ne dėl skaičiaus). Jeigu žmogui yra toks poreikis tiesiog ryte ryti vieną po kitos, nematau jokios beprasmybės:) Ir nieko neturiu prieš tamstos nuomonę, tik nemanyčiau, kad taip kategoriškai teigti reikėtų..juk pilna žmogų, kurie geba įsitraukti į knygą ir skaityti DAUG.

[Lota]

Aš turėjau omenį , kokia prasmė skaityti šimtus knygų, kaip kiti sako: o jėtau apsileidau dvi knygas per mėnesį teperskaičiau. Tai man kažkaip beprasmiška atrodo. Ypač kai žmogus pasiima knyga į rankas ir nebepamena ar skitė ar neskaitė. Na žodžiu aš tik pasakau savo nuomonę.

Skaityti daug vien tam, kad galėtum pasigirti daug knygų perskaitęs (t.y. dėl skaičiaus) iš tiesų beprasmiška, bet bent jau tarp mūsų forumiečių tokių žmonių manau atsirastų nedaug (arba iš vis nebūtų). Taip pat beprasmiška skaityti knygas per prievartą, kad tik skaitytum. Bent jau aš nuo tokio dalyko susilaikau, jei nejaučiu kažkokio poreikio, arba, tuo labiau, stačiai nesinori, knygos į rankas neimu (jau vos ne kaip šventas daiktas, jei imi ne su gerais ketinimais — neimk visai). O tada kai skaitau, tai skaitau dėl savęs, savo dvasinių poreikių. Nes kažkuriuo momentu atsitiko taip, kad knygos man tapo reikalingos ir, net jei kurį laiką knygos neimu rankas, žinau, kad greit prie jos grįšiu. Daug skaityti prasminga tik tada, kai tai tau būtina, kai ima rankos niežtėt, kaip norisi kažką naujo perskaityti.

O dabar arčiau temos, man vakarais skaityti beveik neišeina visai. Vakarais galiu mokytis, kartotis prieš atsiskaitymą, bet skaityti — niekaip, nors užmušk. Matyt per daug atsipalaiduoju, nes man naktis = miegas, ir kuo arčiau jos, tuo mieguistesnė tampu. Skaitydama turiu būti žvali! Nors, tiesa, buvo pora išimčių. "Meistrui ir Margaritai" vienintelė tinkama atmosfera buvo vakaras, prieblanda, kartais ir žvakių šviesa... Magija!

[keuleskunas]

O kodėl nėra prasminga skaityti šitiek knygų? (Kalbėkim apie tuo žmones, kurie skaito ne dėl skaičiaus). Jeigu žmogui yra toks poreikis tiesiog ryte ryti vieną po kitos, nematau jokios beprasmybės:) Ir nieko neturiu prieš tamstos nuomonę, tik nemanyčiau, kad taip kategoriškai teigti reikėtų..juk pilna žmogų, kurie geba įsitraukti į knygą ir skaityti DAUG.

čia buvo grynai išsakyta asmeninė nuomonė apie savo skaitymo įpročius.

[whatever]

Čia kalbama apie mano post'ą? Jei taip, tai aš ir negalėčiau kalbėti už visus:)

[vuras]

prasidejus naujam skyriui, perverciu puslapius iki kito skyriaus, tiesiog paziureti koks skyriaus ilgumas

Šitą įprotį turiu ir aš. Čia turbūt noras visada žinoti kas tavęs laukia ateity

[Rudžila]

Hmm tokio ypatingo skaitymo metodo neturiu, bet kiekvienai knygai man reikia ir skirtingos aplinkos. Tai priklauso pagal knygos turini, veikejus ir nuotaika.
Bet dazniausiai dievinu skaityt gamtoje. Miskas, saule, ciulbantys pauksciai, nuostabus vaizdas i ezera, patogus kreslas, arbatos (ar kavos puodelis) visada suteikia ypatinga meniska atmosfera.

[gile]

Hmm tokio ypatingo skaitymo metodo neturiu, bet kiekvienai knygai man reikia ir skirtingos aplinkos. Tai priklauso pagal knygos turini, veikejus ir nuotaika.
Bet dazniausiai dievinu skaityt gamtoje. Miskas, saule, ciulbantys pauksciai, nuostabus vaizdas i ezera, patogus kreslas, arbatos (ar kavos puodelis) visada suteikia ypatinga meniska atmosfera.

Patinka man, dabar pagalvojau, irgi tokios atmosferos susikūrimas, bet man atrodo, tai labai priklauso nuo knygos turinio, nes yra tokių, kurios taip įtraukia, kad nieko nematau, ir arbata triskart atšąla... O kartais geras vaizdas aplink labai blaško.

Ir dar mėgstu kartais į miesto centrą specialiai nuvažiuoti, kad knygą paskaityčiau... toks smagus laiko praleidimo būdas. Ypač mėgstu taip daryt ankstyvą pavasarį, kai saulė jau šildo, bet dar reikia palto, kad nesušaltum... tai paskaitau, kol rankų pirštai nušąla ir pro kavinę keliauju namo

[Rudžila]

Patinka man, dabar pagalvojau, irgi tokios atmosferos susikūrimas, bet man atrodo, tai labai priklauso nuo knygos turinio, nes yra tokių, kurios taip įtraukia, kad nieko nematau, ir arbata triskart atšąla... O kartais geras vaizdas aplink labai blaško.

Ir dar mėgstu kartais į miesto centrą specialiai nuvažiuoti, kad knygą paskaityčiau... toks smagus laiko praleidimo būdas. Ypač mėgstu taip daryt ankstyvą pavasarį, kai saulė jau šildo, bet dar reikia palto, kad nesušaltum... tai paskaitau, kol rankų pirštai nušąla ir pro kavinę keliauju namo

Taip vaizdai blasko, bet kartu labai ramina ir norom nenorom isikniaubi i knyga.
O siaip jo arbata buna kaip tradicija, is inercijos ja pasidarai, pasistatai salia ir uzmirsti. Bet ji priduoda jaukumo.
Miesto centro dar neisbandziau, bet manau, jog labai blasko aplinkiniu demesys, nes tuomet norisi stebeti zmones, ju elgesi ir veiksmus.

[gile]

Taip vaizdai blasko, bet kartu labai ramina ir norom nenorom isikniaubi i knyga.
O siaip jo arbata buna kaip tradicija, is inercijos ja pasidarai, pasistatai salia ir uzmirsti. Bet ji priduoda jaukumo.
Miesto centro dar neisbandziau, bet manau, jog labai blasko aplinkiniu demesys, nes tuomet norisi stebeti zmones, ju elgesi ir veiksmus.

Kartais, bet kartais būna labai gražių akimirkų, kai prieina koks vaikelis ir pasiūlo saldainių, "nes skaityti yra sunkus darbas"; o dar kartą taip besėdint priėjo kitas žmogus ir prisijungė. Nieko nesakė, tik išsitraukė savo knygą atsisėdęs šalia ir skaitėm taip, dviese. Man patiko. Mėgstu tokias istorijas savo gyvenime.

[Rudžila]

Kartais, bet kartais būna labai gražių akimirkų, kai prieina koks vaikelis ir pasiūlo saldainių, "nes skaityti yra sunkus darbas"; o dar kartą taip besėdint priėjo kitas žmogus ir prisijungė. Nieko nesakė, tik išsitraukė savo knygą atsisėdęs šalia ir skaitėm taip, dviese. Man patiko. Mėgstu tokias istorijas savo gyvenime.

Tikiu, jog tai tikrai kelia nostalgiskus jausmus..
Man irgi patinka kai salia kas nors skaito, patinka spelioti apie ka jis skaito, ka jaucia skaitydamas. Net nenoredama kaskart dirsteliu i skaitanti, tai zavi.